respublika.lt

Vokietija jau pamiršo apie „humanitarinį koridorių“ į Europą migrantams (131)

2021 lapkričio 23 13:02:05
Skirmantas AUŠRYS

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka vakar pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) atsisako aptarti 2 tūkst. Baltarusijoje įstrigusių ir į Europą norinčių patekti migrantų likimą.

×
nuotr. 8 nuotr.
Migrantai. EPA - Eltos nuotr.

 

Vakarų šalys kaltina Baltarusiją sąmoningai gabenant daugiausiai iš Artimųjų Rytų kilusius migrantus prie išorinių ES sienų. Minskas šiuos kaltinimus atmeta ir savo ruožtu kritikuoja ES, kad ši nepriima migrantų.

„Laukiu ES atsako į klausimą dėl 2 tūkst. migrantų", - vakar pareiškė A.Lukašenka ir pridūrė besitikintis, kad Europa juos priims.

„Jie teigė, o Vokietijos kanclerė Angela Merkel man pažadėjo, kad apsvarstys šią problemą ES lygiu. Tačiau jie to nedaro," - A.Lukašenką citavo Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „BelTA".

Anot A.Lukašenkos, Europos pareigūnai, nepaisydami Baltarusijos užsienio reikalų ministro raginimų, atsisakė šiuo klausimu palaikyti ryšius. „Turime pareikalauti, kad vokiečiai juos įsileistų", - teigė A.Lukašenka, apkaltinęs Vakarus, kad jie esą „nori sukelti karą".

Kiek anksčiau Baltarusija ištuštino prie sienos su Lenkija buvusią migrantų stovyklą ir perkėlė juos į netoliese esantį logistikos centrą. Praėjusią savaitę A.Lukašenka du kartus kalbėjosi su A.Merkel ir aptarė migrantų krizę bei susitarė palaikyti ryšius.

Daugelis nuo karo ir skurdo bėgančių migrantų už kelionę į Baltarusiją paklojo po kelis tūkstančius dolerių, tačiau prie sienos jų laukė itin prastos sąlygos.

Vakarų manymu, Baltarusija dirbtinai sukūrė šią krizę, kad galėtų atkeršyti už A.Lukašenkos režimui po pernykščių protestų paskelbtas sankcijas.

Migrantai teigia, kad nori per Lenkijos teritoriją pasiekti Vokietiją, o A.Lukašenka yra pareiškęs, kad prireikus yra pasirengęs lėktuvais išskraidinti juos į šią šalį.

Vakar Vokietijos vyriausybė atmetė A.Lukašenkos reikalavimą priimti 2000 Lenkijos pasienyje įstrigusių migrantų. Tai nėra „Vokietijai ar ES priimtinas sprendimas", - vakar sakė vyriausybės atstovas Štefanas Zeibertas (Steffen Seibert).

Praėjusią savaitę Baltarusijos vadovybė, nurodydama į A.Merkel, kalbėjo apie „humanitarinį koridorių į Vokietiją". Š.Zeibertas dabar pareiškė, kad. A.Merkel kalbėjosi telefonu su A.Lukašenka, „nes Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje susidarė siaubinga situacija". „Ir, žinoma, todėl, kad visuomet reikia bandyti rasti sprendimą dėl žmonių, kurie ten laukia esant labai sunkioms aplinkybėms", - pabrėžė atstovas.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis (Mateusz Morawiecki) vakar paprašė sušaukti Višegrado grupės šalių (Čekijos, Lenkijos, Slovakijos ir Vengrijos) susitikimą, kuriame bus aptarta situacija Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje. Sekmadienį Lenkijos ministras pirmininkas M.Moravieckis lankėsi Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kur aptarė migracijos krizę pasienyje su Baltarusija.

Migrantai plūsta toliau

Vokietijos policijos duomenimis, šiais metais per Baltarusiją nelegaliai į šalį atvyko 10 128 migrantai. Per pirmąsias tris lapkričio savaites registruoti 2287 neteisėto sienos kirtimo atvejai, pirmadienį Potsdame pranešė Federalinis policijos prezidiumas.

Nuo rugpjūčio Vokietijos ir Lenkijos pasienyje juntamas „didelis migracijos spaudimas", kuris pirmiausia susijęs su migrantų tranzitu per Baltarusiją ir Lenkiją. Anot policijos, kol kas „nėra ženklų, kad padėtis gerėtų".

Nuo sausio iki liepos Vokietijos ir Lenkijos sieną nelegaliai kirto tik 26 neteisėti migrantai. Tačiau vien tik rugpjūtį jų jau priskaičiuota 474. Rugsėjį skaičius išaugo iki 1903, spalį - iki 5285.

 

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (131)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KONVENCIJA: Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad vertinant dėl Stambulo konvencijos Seime tvyrančias įtampas yra akivaizdu, jog teikti konvenciją ratifikavimui šiuo metu būtų labai rizikinga.
  • EKONOMIKA: Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė įsitikinusi, kad Lietuvos ekonomika per COVID-19 pandemiją nenukentėjo, todėl valstybei reikėtų galvoti ne apie atsigavimą, o tolesnį augimą.
  • UŽSTATAS: Buvusiam koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui bus grąžintas 25.000 Eur užstatas, antradienį galutinai nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas.
  • VAKCINOS: Dabartinės vakcinos nuo COVID-19 sunkiai susidoros su omikron atmaina, o sukurti naują veiksmingą skiepą prireiks kelių mėnesių, JAV vakcinų gamintojos „Moderna“ vadovas sakė laikraščiui „Financial Times“.
  • MEDIENA: Valstybinė miškų urėdija pirmadienį skelbė, kad pasibaigus medienos pardavimo aukcionui 2022 m. pirmajam pusmečiui, matomas didelis medienos poreikis rinkoje – planuojamas 238 mln. eurų uždarbis.
  • DUJOS: Gamtinės dujos gyventojams, priklausomai nuo suvartojimo, nuo sausio brangs 27–36%.
  • ŪKIAI: Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, ūkių skaičius Lietuvoje per 10 metų sumažėjo 34 proc ir labiausiai sumažėjo ūkių, turinčių 2–5 ha, 1–2 ha ir 5–10 ha naudojamų žemės ūkio naudmenų (palyginti su 2010 m. – atitinkamai 52, 48 ir 34 proc.).
  • IŠLAIDOS: Per „Juodojo penktadienio“ išpardavimų dieną (lapkričio 26 d.) „Swedbank“ klientai apsipirkdami interneto parduotuvėse šįmet išleido bent 7,6 mln. eurų ir palyginus su praėjusių metų „Juoduoju penktadieniu“, interneto parduotuvėse išleista suma išaugo 19 proc., o lyginant su analogiška 2019-ųjų diena – užfiksuotos 2 kartus padidėjusios išlaidos.
  • PLĖTRA: Antradienio rytą prasidės Lietuvos žemės ūkio rūmų tarybos posėdis, kuriame bus aptariamas visam kaimui ir žemės ūkiui svarbus klausimas – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginis planas.
  • POLITIKA: Vertinant Lietuvos politiką Kinijos ir Taivano atžvilgiu, dabartinę Lietuvos poziciją palaikė 34% apklaustųjų, nepalaikė – 41%, o dar 26% neturėjo nuomonės.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar bijote naujos koronaviruso atmainos „Omikron"?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Jei Lietuvoje bus įvestas privalomasis skiepijimas kaip Austrijoje, kokie bus Jūsų veiksmai?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-3 +3 C

-7 +1 C

 

-2 +5 C

-6 +1 C

-4 +2 C

 

-1 +2 C

0-9 m/s

0-6 m/s

 

0-8 m/s