Valdančiosios Vokietijos partijos iš esmės sutinka, kad įšaldytus rusiškus aktyvus galima būtų panaudoti Ukrainos atstatymui, tačiau tuo pat metu jos baiminasi galimų teisinių pasekmių ir laukia vakarų sąjungininkų pozicijos. Tokią informaciją, remdamasi šaltiniais Berlyne, paskelbė agentūra „Bloomberg".
Radikaliausios pozicijos laikosi užsienio reikalų ministrė Analena Berbok (Annalena Baerbock), kurios nuomone, Rusija privalo atlyginti visą Ukrainai padarytą žalą.
Buvusi „žaliųjų" partijos pirmininkė, ilgus metus pasisakiusi už griežtą bendravimo su Maskva kursą, teigia kad būtina išimti bent dalį įšaldytų aktyvų. Tokią informaciją „Bloomberg" suteikė anoniminiu panoręs likti šaltinis.
Kiek kitokios pozicijos laikosi finansų ministras Kristianas Lindneris (Christian Lindner). „Laisvųjų demokratų" partijos pirmininkas labiau orientuojasi į verslo subjektų interesus. Jo nuomone, Rusijos Bankų aktyvų išėmimas gali sukurti pavojingą precedentą, po kurio ES bus įtraukta į nesibaigiantį teismų maratoną.
Berlynas laukia vieningos ES pozicijos, tačiau „Bloomerg" primena, kad tokios už pagalbą Ukrainai pasisakančių šalių koalicija neturi.
Netgi priešingai, išsakoma prielaida, kad jeigu vokiečių politikams pagaliau pavyks sutarti, tai taps signalu ES ir JAV pradėti įšaldytų rusiškų aktyvų perdavimo Kijevui parengiamuosius darbus.
Europos Komisijos vadovės Uršulės fon der Lajen (Ursula von der Leyen) nuomone, yra visos galimybės sukurti fondą, kuriam ir būtų patikėtas disponavimas šiais pinigais.
Agentūros duomenimis, bendras įšaldytas Centrinio Rusijos Banko aktyvų kiekis siekia 311 mlrd. JAV dolerių. Taip pat įšaldyti į sankcijų sąrašą patekusiems rusų verslininkams priklausantys 19 mlrd. eurų.