Vokietija ir JK pasirašė istorinę draugystės po „Brexito“ sutartį

Ketvirtadienį per ceremoniją Londono Viktorijos ir Alberto muziejuje kancleris Friedrichas Merzas ir JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris pasirašė 27 puslapių sutartį, prie kurios pridėtas 17 punktų veiksmų planas.

F. Merzas, atvykęs pirmojo vizito į JK po to, kai gegužės mėnesį tapo kancleriu, pavadino tai „istorine diena Vokietijos ir Didžiosios Britanijos santykiams“.

„Norime glaudžiau bendradarbiauti, ypač po Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos. Jau seniai reikėjo sudaryti tokią tarpusavio sutartį“, – muziejuje kalbėjo konservatyvių pažiūrų politikas.

Sutarties tikslas – stiprinti bendradarbiavimą svarbiausiose srityse, įskaitant gynybą, ekonominę politiką, migraciją ir kovą su tarptautiniu nusikalstamumu.

Joje taip pat numatytos konkrečios priemonės, kuriomis siekiama palengvinti keliones tarp abiejų šalių, pavyzdžiui, bevizis režimas mokyklinėms kelionėms ir planai sukurti tiesioginę geležinkelio jungtį.

Sutarties preambulėje teigiama, kad abiejų šalių vyriausybės „vadovaujasi siekiu suvienyti jėgas dėl klestinčios, saugios ir tvarios ateities savo piliečiams ir atviroms, demokratinėms visuomenėms, atsižvelgiant į esminius geopolitinės aplinkos pokyčius“.

Gynyba: savitarpio pagalba ir bendradarbiavimas ginkluotės srityje

Sutartyje pabrėžiami šalių, kaip NATO sąjungininkių, abipusiai gynybos įsipareigojimai, kurie ypač svarbūs turint omenyje, kad JK yra branduolinė valstybė. Tikslas – per ateinantį dešimtmetį sustiprinti Europos atgrasymo pajėgumus ir gynybą.

Abi šalys planuoja kartu kurti europietišką ilgojo nuotolio ginklų sistemą, galinčią smogti taikiniams iki 2 000 kilometrų atstumu – taip būtų pašalintas gebėjimų trūkumas, susijęs su augančiais Rusijos vidutinio nuotolio raketų pajėgumais. 

Taip pat bus sušvelnintos bendrai sukurtos karinės įrangos eksporto taisyklės. Tradiciškai griežtos Vokietijos nuostatos praeityje stabdė ginklų eksportą, tačiau JK tikisi, kad lankstesnis požiūris padėtų pasiekti milijardinius pardavimus.

Bevizės kelionės ir geležinkelio jungtys

Vienas apčiuopiamiausių žingsnių – bevizės kelionės į JK Vokietijos mokinių grupėms, kurios taps įmanomos iki metų pabaigos.

Šiuo metu Vokietijos pilietybės neturintys mokiniai, pavyzdžiui, iš Sirijos ar Afganistano, turi gauti JK vizas, o tai yra gana sudėtinga ir dėl to kai kurios mokyklos yra priverstos visiškai atšaukti keliones.

Ekspertų darbo grupė taip pat nagrinės platesnius „Brexito“ sukeltus „judumo iššūkius“, ypač švietimo, mokslo, kultūros ir politinių mainų srityse.

Ilgalaikis tikslas – sukurti tiesioginę keleivinio geležinkelio jungtį tarp Vokietijos ir JK. Šiuo metu dėl pasienio kontrolės problemų keliaujant tenka persėsti. Šiam tikslui įgyvendinti bus sukurta darbo grupė, o pirmieji tiesioginiai traukiniai turėtų būti paleisti per dešimtmetį.

Migracija: kova su neteisėtu žmonių gabenimu

Vokietija ir JK susitarė dėl kovos su neteisėta migracija veiksmų plano, kuriame daugiausia dėmesio skiriama žmonių kontrabandos tinklams. Tai apima teisinį bendradarbiavimą, bendrą baudžiamąjį persekiojimą ir griežtesnę sienų kontrolę.

K. Starmerio leiboristų vyriausybė susiduria su vis didesniu spaudimu savo šalyje mažinti per Lamanšo sąsiaurį plaukiančių mažų laivelių skaičių – tai politiškai įtemptas klausimas, kuris paskatino Nigelo Farage‘o partijos „Reform UK“, šiuo metu lenkiančios kitas partijas, iškilimą.

Šiais metais jau užregistruota daugiau kaip 20 000 migrantų, kirtusių Lamanšą, ir gali būti sumušti ankstesni rekordai.

Vokietija laikoma ir migrantų tranzito maršrutu, ir valčių bei įrangos, naudojamos Lamanšo sąsiauriui kirsti, šaltiniu.

Nuo gegužės 6 d., kai F. Merzas buvo prisaikdintas, jo ir K. Starmerio keliai susikirto kelis kartus, įskaitant netikėtą bendrą vizitą į Kyjivą kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku, įvykusį vos keliomis dienomis vėliau.