1 nuotr.Vokietijos vyriausybė vakar sukritikavo žiniasklaidos pranešimus, esą, anot Berlyno, Graikijos pasitraukimas iš euro zonos yra beveik neišvengiamas, jei prieš taupymo priemones nusiteikusi partija „Syriza“ laimėtų sausio 25-ąją vyksiančius rinkimus. Ekonomistų manymu, Vokietijos abejonių svarbiausia priežastis yra ta, kad iki šiol niekas nenustatė mechanizmo, pagal kurį galima pasitraukti iš euro zonos ir kartu atiduoti skolas.
Valdemaras Katkus, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, ekonomistas:
Nors Briuselyje į tokias valstybes kaip Graikija žiūrima kaip į tas, kurios nedaro didelės įtakos, tačiau iki šiol niekas nežino, kaip jos turėtų išeiti iš euro zonos.
Pagrindinė priežastis, kodėl iki šiol nenustatytas pasitraukimo mechanizmas, yra milžiniškos skolos.
Tiek Graikija, tiek Ispanija, tiek Italija yra prisiėmusios gausybę įvairių rūšių paskolų.
Konkrečiai Graikijai vadinamosios „trojkos“ (Europos centrinis bankas, Tarptautinis valiutos fondas ir Europos Komisija) buvo suteikti du dideli paskolų paketai - pirmas siekė 73 mlrd. eurų, antras - 163 mlrd. Tačiau, be viso to, yra gausybė vadinamųjų nematomų paskolų.
Pirmiausia tai tarpbankinės atsiskaitymų sistemos TARGET-2 skolos, kai įvairių nacionalinių valstybių bankai atsiskaito tarpusavyje. Jeigu šioje sistemoje dirbantis bankas negali atsiskaityti, tuomet skola kaupiasi ir nėra numatyta jokių skolos ribų, todėl skola gali susikaupti didžiulė. Jei kalbame apie graikiškus bankus, toje sistemoje yra susikaupusios milijardinės skolos.
Antra vertus, ECB antrinėje rinkoje yra nusipirkęs tiek Graikijos, tiek Ispanijos, tiek Italijos vyriausybių vertybinių popierių.
Todėl jeigu valstybė nusprendžia trauktis iš euro zonos, labai neaišku, kaip tas skolas atsidalinti - tiek tas, kurios lieka tarpbankinėje sistemoje, tiek ir tas, kurias suteikė „trojka“.
Tai ir yra pagrindinės tokio pasitraukimo baimės, o pasitraukimo mechanizmas nesukurtas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
