1 nuotr.Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas mano, kad Ukraina turėtų tapti buferine valstybe tarp Rusijos ir ES, o ne siekti tapti pastarosios nare. Jis tai pareiškė interviu, kurį cituoja „Telex".
„Jei Ukrainos narystė ES būtų patvirtinta, taptume mūšio lauku. Karas geografiškai paveiktų kaimyninius regionus, o tai yra nepriimtina. Tokiu atveju žūtų daug jaunų vengrų. Tai ne taktinis, o egzistencinis klausimas", - teigė premjeras.
V.Orbanas pažymėjo, kad Vengrija nelaiko Ukrainos priešu ir siūlo jai tapti buferine valstybe su sutartiniu bendradarbiavimu su Europos Sąjunga, kas, priešingai nei Kijevo visateisė narystė ES, nesukeltų karo rizikos.
„Ukraina yra buferinė valstybė, ir mes nenorime tokio likimo, nes suprantame, kas tai yra. Mes patys buvome vakarinis Sovietų Sąjungos pakraštys ir nenorime grįžti į šią poziciją. Šalies namų numerio pakeisti negalima", - pabrėžė V.Orbanas.
Jis priminė, kad prieš metus ragino Ukrainą tartis dėl paliaubų su Rusija, kurios būtų sudarytos palankesnėmis sąlygomis, tačiau kadangi tai neįvyko, dabar Kijevas moka didelę kainą.
V.Orbanas nuosekliai priešinasi Ukrainos narystei ES ir Europos pagalbos jai skyrimui. Šiais metais Vengrijoje buvo surengtas referendumas, siekiant išsiaiškinti, kaip vengrai žiūri į Ukrainos narystę ES. Birželio pabaigoje V.Orbanas teigė, kad 95 proc. jo šalies piliečių balsavo prieš Ukrainos stojimą į ES, 5 proc. į tai reagavo teigiamai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad V.Orbanas, blokuodamas Kijevo stojimą į ES, daro labai pavojingus dalykus.
Budapeštas atkreipė dėmesį ne tik į karines-politines, bet ir į ekonomines Ukrainos narystės pasekmes. Pavyzdžiui, balandį premjero patarėjas ir jo bendravardis Balašas Orbanas (Balazs Orban) pateikė duomenis, rodančius , kad visiška Ukrainos integracija į ES per kelerius metus kainuotų apie 2,5 trln. eurų, o tai yra 12 kartų daugiau nei dabartinis asociacijos biudžetas.
