respublika.lt

Vertybinis lūžis tarp Varšuvos ir Briuselionuotraukos (9)

2020 gegužės mėn. 07 d. 11:55:22
Ričardas ČEKUTIS

Lenkijos Senato pirmininkas, paskatintas draugų Briuselyje, vakar apkaltino senatorius iš valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS), kurie, pirmininko teigimu, siekia bet kokia kaina „prastumti“ balsavimą paštu dėl naujojo šalies prezidento. Tai PiS atstovai esą mėgina pasiekti trukdydami Senato darbą.

×
nuotr. 7 nuotr.
Niekas neabejoja, kad Lenkijos prezidentas Andžejus Duda ir vėl laimės rinkimus, tačiau tai itin nervina Briuselio „demokratijos mokytojus“. EPA-Eltos nuotr.



„PiS pasitelkia procedūrines gudrybes, kad palenktų Lenkijos visuomenę dalyvauti balsavime paštu“, - tviterio paskyroje rašė centro partijos „Piliečių platforma“ narys Tomašas Grodzkis (Tomasz Grodzki).

Opozicijos kontroliuojamas Senatas šiuo metu diskutuoja dėl įstatymo projekto, kurį patvirtinus, šį sekmadienį numatyti rinkimai būtų organizuojami paštu. Senatas iki vakar vėlyvo vakaro turėjo žemiesiems rūmams pristatyti įstatymo projekto pakeitimus arba siūlymą jį atmesti.

Tačiau PiS atstovaujantys senatoriai esą pakartotinai teikė procedūrines užklausas, dėl kurių įstatymo projekto svarstymas buvo vilkinamas.

Jei Senatas nesiūlys jokių rimtų pakeitimų ir neatmes įstatymo projekto, jis įsigalios tokia forma, kaip balandžio mėn. priėmė PiS kontroliuojamas Lenkijos Seimas. Tokiu atveju, PiS išvengtų patvirtinamojo balsavimo Seime. Dėl prieštaravimų frakcijos viduje PiS gali nepavykti atmesti Senato veto.

Kritikai tvirtina, kad PiS siekia kuo greičiau surengti rinkimus, nes, pasijutus ekonominėms koronaviruso krizės pasekmėms, partijos remiamo kandidato ir dabartinio prezidento Andžejaus Dudos (Andrzej Duda) šansai laimėti rinkimus gali gerokai sumažėti.

Liberaliai nusiteikusius Senato veikėjus itin įkvepia netylančios kalbos Briuselyje, esą Lenkijos valdantieji „pamina demokratiją“ ir nori „įvesti totalitarizmą“. Tačiau Lenkijos visuomenė masiškai palaiko valdančiuosius ir nereaguoja į audringą Briuselio „kritiką“.

Politologo Algio AVIŽIENIO komentaras:

Probriuselinėje spaudoje dažnai minimi klausimai, dėl kurių nesutaria Varšuva ir Briuselis ir kurie sudaro tam tikrą foną, už kurio glūdi gilesni bei svarbesni dalykai. Vienas iš tokių „foninių“ klausimų - Lenkijos teisinė reforma, kuri labai nepatinka Briuseliui, masiškai pasakojant, jog lenkai nepaiso valdžios atskyrimo principo, nes teisėtvarka turi būti nepriklausoma nuo vykdomosios valdžios.

Kitas klausimas - migracija. Briuselis labai nepatenkintas, kad Lenkija nesilaiko vadinamojo „solidarumo“ principo ir masiškai nepriima trečiojo pasaulio piliečių. Žinoma, Lenkija dažnai kaltinama „demokratijos deficitu“ ir nuolat mėginama parodyti, jog ši šalis juda autoritarizmo link - akivaizdu, jog dabartinės valdančiosios partijos populiarumas glumina Briuselio politikus, kaip ir suvokimas, kad jie ir vėl laimės rinkimus, o „liberalioji opozicija“ yra labai silpna.

Dar yra ir kitų klausimų, bet visa tai tėra „foniniai-fasadiniai“ klausimai. Iš esmės, nesutarimus lemia pasaulėžiūrų skirtumas. Lenkai nori tautinės valstybės. Jų idealas yra tauta, nacionalinis suverenitetas, katalikų tikėjimas ir konservatyvi moralė. O Briuselis nori, kad europiečiai bei ES sudarantys subjektai būtų globaliai orientuoti, jog žmonėms tautybė būtų nesvarbi, mėginant įteigti, kad tai yra senovinis reliktas, kurį reikia savyje įveikti...

Beje, nacionalinio suvereniteto principus itin konceptualiai gina vengrai - dar daugiau negu lenkai. Viktoras Orbanas numato visiškai kitokią ateitį savo valstybei, negu pageidautų Briuselis. Jis sako, kad ES nori spręsti visuomenės senėjimo problemą, įveždama daugybę žmonių iš trečiojo pasaulio šalių. O vengrai tai sprendžia skatindami gimstamumą savo šalies viduje. O Briuselio architektai svajoja sukurti pilietį be tautybės, be moralės, be tėvynės - pasaulio klajoklį. Ir tuomet iškeliami tie mano aukščiau minėti klausimai, bandant pagąsdinti lenkus ar vengrus įvairiomis nemalonėmis ar finansavimo nutraukimu. Todėl natūraliai atsiranda bijančių, kad šiuo pagrindu pablogės santykiai su ES ir kažkas galbūt neteks patogios „lesyklos“...

Tačiau nemanau, kad dėl tokių abipusių nesutarimų staiga sugriūtų visa ES. Esmė ta, kad daugumą politinių partijų visoje Europoje, įskaitant ir Vengriją su Lenkija, finansuoja labai turtingi žmonės, užsiimantys tarptautine prekyba, o jie juk nėra patys sau priešai ir dirbtinių kliūčių tikrai nekurs... Bet vertybinis skilimas išliks. Jis akivaizdus netgi Vokietijoje, kur rytinių žemių vokiečiai yra kur kas arčiau mūsų mentaliteto nei vakarinių žemių.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (9)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar vyrai turėtų privalomai eiti vaiko priežiūros atostogų?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar vis dar mintyse eurus verčiate į litus?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+9 +11 C

+7 +9 C

 

+10 +12 C

 +18 +20 C

+17 +19 C

 

+19 +21 C

3-4 m/s

2-3 m/s

 

3 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.1290 PLN - 4.4683
RUB - 80.8888 CHF - 1.0643
GBP - 0.9015 NOK - 10.6428

Nuorodos