Venesueloje tęsiasi sostų karai

Venesuelos vidaus reikalų ministro Nestoro Reverolio teigimu, „samdyti teroristai“ iš Kolumbijos bandė įsiveržti į Venesuelą iš jūros. Pasak ministro, ankstų sekmadienį grupė samdinių atplaukė į Vargaso valstiją greitaeigiais kateriais.

„Jie išsilaipino Makuto miestelyje, už 21 mylios (34 km) į šiaurę nuo sostinės Karakaso. Jie - grupė samdytų teroristų iš Kolumbijos - bandė įvykdyti invaziją, siekdami vykdyti šalyje teroro aktus, pražudyti revoliucinės vyriausybės lyderius“, - tvirtino ministras.

Socialistų partijos lyderis Diosdadas Kabelas (Diosdad Cabello) teigė, kad incidento metu žuvo aštuoni žmonės ir dar du buvo sulaikyti. Tuo metu gynybos ministras Vladimiras Padrinas (Vladimir Padrino) teigė, kad prie šalies krantų nuskendo greitaeigis kateris ir kariniai laivai pakrantėje ieško išgyvenusiųjų. Valdžia pranešė, jog per ataką „žuvo 8 asmenys“.

Venesuelos prezidentas Nikolas Maduras (Nicolas Maduro) dažnai kaltina savo priešus bandymais jį nuversti, padedant JAV.

Venesuelos opozicija atmetė šiuos vyriausybės pareiškimus ir teigė, kad tariamas bandymas įsiveržti buvo inscenizuotas. Chuanas Gvaido (Juan Guaido), kurį daugiau kaip 50 šalių pripažįsta teisėtu Venesuelos lyderiu, apkaltino prezidento N.Maduro administraciją bandymu atitraukti žmonių dėmesį nuo pastarųjų smurto proveržių šalyje - pražūtingų penktadienio riaušių kalėjime ir gaujų kovų Karakase.

Kolumbija savo ruožtu teigė, kad Venesuelos vyriausybės pareiškimai yra nepagrįsti. Venesuela pernai nutraukė diplomatinius santykius su Kolumbija.

Vakar vienas buvęs JAV specialiųjų pajėgų narys Džordanas Gudro (Jordan Goudreau) prisiėmė atsakomybę už sekmadienį surengtą nesėkmingą reidą, per kurį esą mėginta nuversti N.Madurą. Naujienų agentūros AP paskelbtas tyrimas rodo, kad Dž.Gudro bendradarbiavo su vienu Venesuelos dimisijos generolu, kuriam Jungtinėse Valstijose dabar yra iškelti kaltinimai dėl narkotikų kontrabandos, kad apmokytų dešimtis iš Venesuelos pajėgų dezertyravusių karių slaptose stovyklose kaimyninėje Kolumbijoje. Jie buvo nusprendę surengti reidą Venesueloje ir areštuoti N.Madurą.

Komentuoja politologas Vadimas VOLOVOJUS:

Sprendžiant iš bendros situacijos tame regione, reikia manyti, kad iš inercijos vis dar tęsiasi sena istorija, kurioje amerikiečiai ir toliau mėgina nuversti Nikolą Madurą. Amerikiečiams vis dar nepavyksta to padaryti, nes yra manoma, kad N.Madurui pavyksta išlikti valdžioje su Rusijos bei Kinijos pagalba. Taigi situacija tęsiasi - kinai su rusais suinteresuoti, kad N.Maduras liktų valdžioje, o amerikiečiai su savo sąjungininkais (tokiais kaip Kolumbija) vis dar bando jį nuversti, pastatant prie valdžios vairo Chuaną Gvaido. Nėra tie bandymai labai ryškūs ar tikslingi - tiesiog viskas vyksta iš inercijos (o kodėl gi nepabandžius?).

Kita vertus, negalima pasitikėti visa ta informacija, kuri mus pasiekia iš Venesuelos. Nemažai N.Maduro aplinkos pasakojimų nekelia didesnio pasitikėjimo, kaip ir opozicijos kalbos. N.Maduras jau daug metų kalba, kad „priešai nori mane nuversti“ ir susidaro įspūdis, kad tokios kalbos reikalingos tik tam, kad pateisintų savo buvimą valdžioje, akcentuojant savo valdžios „teisėtumą“. Nors tikrai negalima visų ten vykstančių dalykų nurašyti vien N.Maduro fantazijai - daugelis opozicijos veiksmų rodo, kad čia jis gali būti teisus...

Aišku viena - armija paliko N.Madurą ir tai yra kertinis faktorius. Galima tik spėlioti, kam armijai N.Maduras reikalingas. Viena iš versijų - N.Maduras moka pinigais, gautais iš narkotikų verslo, į kurį įtraukti ir kariškiai. Kita versija: armijai moka rusai su kinais, siekiantys ten per N.Madurą išsaugoti savo įtakas. Bet kuriuo atveju, N.Maduro oponentas Ch.Gvaido kariuomenės įtikinti nesugeba, o N.Maduras kariškiams yra priimtinesnis vadovas. Tuo metu Venesuelos visuomenė yra susiskaldžiusi, bet greičiausiai niekas pernelyg netiki, kad štai dabar ateis amerikiečių remiamas Ch.Gvaido ir visus čia išgelbės...