respublika.lt

Varšuvos ir Briuselio konfliktas skaldo Europą (71)

2021 spalio 12 15:39:00
Ričardas ČEKUTIS

Lenkijos valdžiai bei Konstituciniam Teismui pasipriešinimus Briuselio diktatui, sekmadienį visoje Lenkijoje prasidėjo demonstracijos, reiškiant palaikymą tolesnei šalies narystei ES. Paradoksas tas, jog dabartinė Lenkijos valdžia taip pat deklaruoja savo narystės ES siekius, o garsiausiai apie „Polexit" šaukia liberalai su Donaldu Tusku priešakyje. Panašu, jog Briuselis visomis išgalėmis sieks dabartinius protestų organizatorius pasodinti į valdžią Varšuvoje.

×
nuotr. 6 nuotr.
Paradoksas: Lenkijos protestuotojai reikalauja valdžios likti ES, tačiau ir pati valdžia sako, jog neketina trauktis iš Bendrijos. EPA - Eltos nuotr.

 

Varšuvoje apie pora tūkstančių protestuotojų rinkosi Pilies aikštėje. Jie mosavo Lenkijos ir ES vėliavomis ir skandavo „Mes liekame" ir „Mes esame Europa". Smulkesni protestai taip pat vyko Dancige, Poznanėje, Ščečine, Krokuvoje ir daugelyje kitų šalies miestų.

Organizuoti protestus ragino buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir Lenkijos opozicijos lyderis Donaldas Tuskas. Kreipdamasis į protestuotojus Varšuvoje D.Tuskas demagogiškai šaukė: „Mes laimėsime, nes esame dauguma." Nors kas yra dauguma, parodo liberalų nuolat pralošiami rinkimai...

Tiek D.Tuską, tiek kitus kalbas sakiusius žmones ne kartą pertraukė garsūs šūksniai ir skanduotės iš šalia vykusio Lenkijos patriotinių grupių kontrprotesto.

Dancige į protestuotojus kreipėsi ir buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Valensa (Lech Walęsa), galutinai persimetęs į kraštutinių liberalų pusę: „Šiandien valstybę valdantys žmonės yra didelė nelaimė Lenkijai", - aiškino jis. Anot jo, joks Lenkiją kada nors valdęs priešas nebuvo taip suskaldęs šalies, kaip valdančioji partija PiS. Pasirodo, savo teisės viršenybės prieš užsienio įstatymus deklaravimas yra „šalies skaldymas".

PiS jau kelerius metus reformuoja šalies teismų sistemą. EK dėl reformų jau inicijavo prieš Varšuvą kelias pažeidimo nagrinėjimo procedūras ir pateikė ieškinius Europos Teisingumo Teismui.

1989 m. žlugus komunistiniam režimui, Lenkija kartu su keliomis Vidurio ir Rytų Europos šalimis 2004 m. įstojo į ES. Apklausos rodo, kad šalies narystė ES tebėra labai populiari, bet Varšuvos ir Briuselio santykiai tapo įtempti, patriotinei „Įstatymo ir teisingumo" (PiS) partijai atėjus į valdžią 2015 metais. Svarbiausias nesutarimas kyla dėl plataus masto teismų sistemos reformos, kurios siekia PiS, kad išvalytų savo teismų sistemą nuo užsilikusio komunistinio gaivalo.

Paskutinis ilgalaikio ginčo posūkis buvo Lenkijos Konstitucinio Teismo praėjusios savaitės sprendimas, kuriuo ginčijama ES teisės viršenybė prieš Lenkijos teisę visais atvejais, paskelbiant svarbiausius ES sutarčių straipsnius „nesuderinamais" su Lenkijos Konstitucija. Teismas taip pat įspėjo ES institucijas „neperžengti savo kompetencijos ribų" ir nesikišti į Lenkijos teismų reformas.

Dar prieš teismo sprendimą Briuselis įspėjo, kad byla gali turėti „pasekmių" ES atsigavimo nuo pandemijos dotacijoms ir pigioms paskoloms Lenkijai. Analitikai šį sprendimą pavadino „teisiniu „Polexitu", sakydami, kad tai gali nutiesti kelią Lenkijai vieną dieną pasitraukti iš Europos Sąjungos. Tačiau vyriausybė atmetė tokią perspektyvą.

Praėjus dienai po sprendimo, ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis (Mateusz Morawiecki) sakė, kad Lenkijos įstojimo į ES procesas 2004 m. buvo „vienas reikšmingiausių pastaraisiais dešimtmečiais" tiek Lenkijai, tiek ES. „Lenkijos vieta yra ir bus Europos tautų šeimoje", - parašė jis feisbuke.

M.Moravieckis sakė, kad konstitucinės teisės pirmenybės prieš ES teisę principą jau yra konstatavę kitų ES valstybių narių teismai. „Turime tas pačias teises kaip ir kitos šalys. Norime, kad šios teisės būtų gerbiamos. Nesame nekviesti svečiai Europos Sąjungoje. Ir todėl nesutinkame, kad mus traktuotų kaip antrarūšę šalį", - parašė premjeras.

Vyriausybė dar turi priimti sprendimą oficialiai paskelbti nutarimą, kad jis įgytų teisinę galią. Ekspertai teigė, kad ji gali elgtis atsargiau, kad nepakenktų ES finansavimui ir išvengtų galimos teisinės painiavos, nes Lenkijos teismai galėtų rinktis, ar taikyti Lenkijos, ar ES teisę.

Komentuoja politologas Vadimas VOLOVOJUS:

Egzistuoja dvi versijos, kodėl Lenkija konfrontuoja su Briuseliu. Viena jų realistiška ir ji skelbia, jog lenkai nori ir pinigus iš ES gauti, ir pagal savo taisykles gyventi. Tačiau išeiti iš ES nenori nei valdžia, nei visuomenė. Lenkijos valdžia greičiausiai mano, jog Briuselis turės kaip nors su tuo susitaikyti, nes po britų pasitraukimo ir Lenkijos pasitraukimo atveju viskas pradės byrėti, todėl kompromiso turi ieškoti Briuselis.

Antra versija buvo netiesiogiai paviešinta liberalo Donaldo Tusko, kuris pasakė, jog „jau prasidėjo Kačinskio operacija išvesti Lenkiją iš ES". Dažnai kalbama, jog ne pats Jaroslavas Kačinskis su savo partija nori pasitraukti, o kur kas įtakingesnės pasaulinės jėgos „krutina" šį procesą. Na, o visos šios operacijos tikslas - ES susilpninimas bei Europos skaldymas. Žlugus ES ir visiems grįžus į nacionalinių valstybių būseną, galbūt daug kas tiek anapus Atlanto, tiek ir Rytuose tik apsidžiaugtų.

Ir štai tokiame fone vis dažniau girdime kalbas apie „Europos kariuomenės" kūrimą, o tai reiškia, kad aktyvuojasi ir federalistinės jėgos. Keistas sutapimas - iškart paaštrėja Varšuvos ir Briuselio santykiai ir prasideda kalbos apie „Polexit"... Galbūt tai sąmokslo teorija, bet ši situacija vystosi ne tik europiniame, bet ir Transatlantiniame kontekste. Juk toje pačioje Amerikoje vieni labiau norėtų bendrauti su vieninga Europa, o kiti atvirai sako, kad vieninga Europa jiems nereikalinga...

Bet grįžkime prie realistiškesnės versijos: akivaizdu, jog Briuselis negali šitaip tiesiog nuryti lenkų akibrokšto, nes tai yra jau rimtas precedentas - netrukus visi užsimanys gyventi tik pagal savo teisę, o pinigus gauti iš ES... Bet tuomet kyla klausimas: o kaip priversti lenkus klausyti? Galima neduoti pinigų, bet visi juk supranta, jog Lenkija išgyvens ir be jų pinigų. Juolab kad Lenkija vis dar turi balso teisę ir gali blokuoti Briuselio sprendimus. Tuomet reikia atimti balso teisę, bet tam reikia vieningos visų ES narių pozicijos, o lenkai ten turi sąjungininkų, kurie tikrai tokios iniciatyvos nepalaikys... Kad ir kaip besuktum, geriausias sprendimas Briuseliui būtų nuimti šitą valdžią, vėl ten pasodinti D.Tuską su liberalais ir pasukti lenkišką laivą atgal į Briuselio uostą... Šitie mitingai, kurie dabar Lenkijoje vyksta, mums ir signalizuoja apie tokį galimą scenarijų.

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (71)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • GINČAS: Lenkija yra „pasirengusi dialogui“ ginče su Briuseliu dėl ES teisės viršenybės, tačiau atmeta „šantažą“, ketvirtadienį pareiškė ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, atvykęs į ES aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame dominuoja šis klausimas.
  • SIŪLYMAS: Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas siūlo Darbo kodekse nustatyti, kad ne tik viešojo sektoriaus, bet visiems darbuotojams, kurie grįžta į darbą nepasibaigus atostogoms vaikui prižiūrėti, būtų nustatoma sutrumpinta 32 valandų per savaitės darbo laiko norma, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
  • FACEBOOK: „Facebook“ ketvirtadienį pranešė, kad pasiekė susitarimą su kai kuriais Prancūzijos laikraščiais dėl mokėjimo už naujienų turinį, kuriuo dalijasi jo vartotojai.
  • INICIATYVA: Vokietija kartu su kitomis keturiomis valstybėmis narėmis (Suomija, Nyderlandai, Portugalija ir Slovėnija) ėmėsi iniciatyvos sukurti Europos Sąjungos greitojo reagavimo pajėgas.
  • RŪKYMAS: Net 51,4 proc. apklaustų suaugusių rūkalių ar vartojančiųjų bedūmius gaminius nurodo nežadą jų atsisakyti.
  • MOKESTIS: Nuo ketvirtadienio privačios žemės savininkai prisijungę prie Mano VMI gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir ją apmokėti, pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
  • FORUMAS: Ketvirtadienį Vilniuje prasideda dvi dienas truksiantis tarptautinis, jau trečiasis, transporto inovacijų forumas „Transportas ir logistika 2050“, kurį organizuoja Susisiekimo ministerija ir Transporto inovacijų asociacija.
  • REFERENDUMAS: Trečiadienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė neatšaukiantis anksčiau priimto sprendimo dėl Referendumo įstatymo bylos, kuriuo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) buvo įpareigota referendumo iniciatyvinei grupei išduoti parašų rinkimo lapus, pagal šiuo metu Seime svarstomą, tačiau dar nepriimtą Referendumo įstatymo redakciją.
  • REKTORIUS: Vilniaus Gedimino technikos (VILNIUS TECH) Taryba penkerių metų kadencijai išrinko naują rektorių. Juo tapo prof. dr. Romualdas Kliukas.
  • DARŽELIS: Šiuolaikinės architektūros beveik 2 tūkst. kv. metrų pastate įrengta net 12 darželinukų grupių, kurias galės lankyti 206 vaikai ir tai bus vienas moderniausių vaikų darželių Kauno regione.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar gali žmonės, pripažinti kaltais dėl nesunkių ir apysunkių nusikaltimų, dirbti pareigūnais?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar Prezidentas G. Nausėda vetuos įstatymą dėl testavimo apmokėjimo iš darbuotojų kišenės?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+5 +11 C

+3 +9 C

 

+1 +7 C

+4 +9 C

+5 +9 C

 

+4 +7 C

0-13 m/s

0-8 m/s

 

0-4 m/s