JAV ir Didžioji Britanija, atrodo, pradeda suvokti, kad Sirijoje remia įvairaus plauko nusikaltėlius ir islamo teroristus: grasinama nutraukti paramą Sirijos opozicijai, jei ji nedalyvaus taikos konferencijoje Ženevoje.
„Jos labai aiškiai sako, kad neberems mūsų, ir kad tarptautinė bendrija nebepasitikės mumis, jei mes nevyksime į Ženevą“, - sakė neįvardytas Sirijos nacionalinės koalicijos atstovas, kurį cituoja radijo stotis BBC. Tačiau atstovas pareiškė abejojąs, ar Londonas ir Vašingtonas tikrai nusisuksiąs nuo prezidento Bašaro al Asado (Bashar al Assad) priešininkų. Jie esą neturės kito pasirinkimo konflikte. Be to, kitos valstybės, pavyzdžiui, Prancūzija, Turkija ar Saudo Arabija, patikino opoziciją ir toliau ją remsiančios, net jei ji nedalyvaus taikos konferencijoje Ženevoje.
Daug kartų atidėta taikos konferencija Šveicarijoje dabar numatyta sausio 22-ąją. Konferencijos tikslas yra susodinti prie vieno stalo Vyriausybės ir opozicijos atstovus ir ieškoti politinio sprendimo, kaip užbaigti kruviną pilietinį karą. Sirijos nacionalinė koalicija ir toliau nesutaria, ar dalyvauti susitikime.
Vakarų žvalgybos lankėsi Damaske
Tačiau yra kur kas patikimesnių požymių, kad vakariečiai pradeda suvokti, kas iš tikrųjų vyksta Sirijoje. Vakar šalies užsienio reikalų viceministras Faisalas Mekdadas (Faisal Mekdad) teigė, kad kelių Vakarų šalių žvalgybos tarnybos, nepritariančios prezidentui B.al Asadui (Bashar al-Assad), lankėsi Damaske, kad su Vyriausybe aptartų bendradarbiavimą saugumo klausimais.
„Nenurodysiu tiksliai (kurių šalių), tačiau daug jų apsilankė Damaske“, - interviu BBC sakė F.Mekdadas.
Vakarų šalys jau atsisakė suteikti materialinę pagalbą su „Al Qaeda“ susijusioms grupėms perimant valdžios kontrolę sukilėlių okupuotuose regionuose. Vakarai baiminasi dėl užsienio islamistų sukilėlių, prisidėjusių prie Sirijos sukilėlių pajėgų beveik trejus metus vykstant konfliktui, per kurį siekiama nuversti B.al Asadą.
„Kai šios valstybės prašo mūsų bendradarbiauti saugumo klausimais, man atrodo, kad tarp politinės ir saugumo valdžios yra susiskaldymas“, - sakė viceministras.
Paklaustas, ar gali patvirtinti, kad britų žvalgyba susisiekė su Sirija, F.Mekdadas išsisuko nuo tiesioginio atsakymo. „Sakau, kad daug šalių susisiekė su mumis siekiant koordinuoti saugumo priemones“, - pridūrė F.Mekdadas.
Milijardinė pagalba
Dar vienas požymis, kad vadinamoji Sirijos opozicija netenka Vakarų paramos, yra į šalį siunčiama finansinė pagalba. Donorai, tarp kurių - JAV ir Persijos įlankos arabų šalys, pažadėjo Jungtinių Tautų humanitarinėms pastangoms, veikiančioms beveik trejus metus pilietinio karo kamuojamoje Sirijoje, skirti 1 mlrd. JAV dolerių.
Kuveito emyras šeichas Sabahas al Ahmedas al Sabahas (Sabah al-Ahmed al-Sabah) įsipareigojo paaukoti dar 500 mln. JAV dolerių, JAV - 380 mln. JAV dolerių. Kataras ir Saudo Arabija pažadėjo po 60 mln. JAV dolerių paramą. Tai paskelbta per tarptautinę donorų konferenciją Kuveite, kuria siekiama padėti JT per 2014 metus surinkti 6,5 mlrd. JAV dolerių.
Praėjusį mėnesį buvo pateiktas prašymas dėl didžiausios humanitarinės paramos JT istorijoje.
2013 metais per panašų susitikimą Kuveite JT surinkta 1,5 mlrd. JAV dolerių suma buvo skirta maisto produktams, medicinos priemonėms, geriamajam vandeniui pristatyti ir pastogėms įrengti Sirijoje bei kaimynėse šalyse. Daugiausiai paaukojo arabų šalių vyriausybės. JT 2013 metais pasirūpino tik 70 proc. Sirijos krizės finansavimo.
„Net esant palankiausioms aplinkybėms, kovos užkirto kelią Sirijos plėtrai metams, net dešimtmečiams“, - teigė Kuveito konferencijai pirmininkaujantis JT generalinis sekretorius Pan Gi Munas (Ban Ki-moon).
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
