1 nuotr.Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ragino išlaikyti jos siūlomam „Europos žaliajam kursui“ numatytas lėšas daugiamečiame ES biudžete, kuriame po „Brexito“ žioji 75 mlrd. eurų skylė.
„Jei neskirsime lėšų, mums tiesiog nepavyks iki 2050-ųjų pasiekti klimatui neutralios Europos tikslo“, – Europos Parlamente (EP) sakė U. von der Leyen.
EK pirmininkė politikus įspėjo prieš prasidedant Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžiui Briuselyje, kur ES valstybių narių lyderiai bandys susitarti dėl Bendrijos daugiametės finansinės perspektyvos (DFP) 2021–2027 metams.
Nesutarimai dėl DFP tapo dar aštresni dėl to, kad Jungtinė Karalystė (JK) išstojo iš ES ir paliko skylę biudžete.
U. von der Leyen Strasbūre tvirtino, kad per ateinantį 7 metų laikotarpį dėl „Brexito“ ES biudžetas bus 75 mlrd. eurų kuklesnis.
Manoma, kad DFP 2021–2027 metams sieks apie trilijoną eurų.
„Taupieji“ prieš „sanglaudininkus“
Viena grupė ES šalių, žinoma kaip „taupiųjų penketas“ – Austrija, Danija, Vokietija, Nyderlandai ir Švedija – prieštarauja siūlymams skirti daugiau lėšų ir taip užkamšyti dėl „Brexito“ atsiradusią skylę bei finansuoti U. von der Leyen „Žaliąjį kursą“.
Kita 16 ES valstybių grupė – „sanglaudos draugai“ – siekia užsitikrinti daugiau lėšų ES biudžete, kad šalims skiriama infrastruktūros, mokslo ir žemės ūkio parama nemažėtų.
Europos Parlamentas, kuris turės tvirtinti susitarimą dėl DFP, siekia didžiausio įmanomo ES biudžeto, kad Bendrija galėtų įgyvendinti kovos su klimato kaita tikslus, sustiprinti gynybą ir saugumą, remti migracijos politiką ir tapti lydere skaitmeninėje erdvėje.
Vasario 20 d. vyksiantis EVT viršūnių susitikimas, manoma, neatneš konkrečių susitarimų, tačiau jame tikimasi sumažinti prarają tarp skirtingų šalių pozicijų.
EVT pirmininkas Charles'is Michelis tikisi, kad dėl DFP lyderiams pavyks sutarti iki metų pabaigos. Šiam tikslui pasiekti, tikėtina, prireiks dar kelių EVT viršūnių susitikimų.
Vis dėlto, labiausiai Briuselyje DFP rūpi U. von der Leyen.
Kai ji gruodį pradėjo vadovauti EK, U. von der Leyen paskelbė norinti, kad ES būtų lyderė pasaulyje kovos su klimato kaita srityje.
„Aš asmeniškai nepritarsiu jokiam rezultatui, kuris reikš, kad mažiau nei 25 proc. biudžeto yra skirta kovai su klimato kaita“, – europarlamentarams sakė ji.
„Dėl piliečių tai yra svarbiausias mūsų prioritetas“, – pabrėžė U. von der Leyen, pripažinusi, kad ES biudžetui keliama daug kitų reikalavimų.
