Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį sukritikavo narių šalių siūlymus smarkiai apkarpyti ES biudžetą, nes tai galimai pakenks ambicingiems gynybos ir klimato kaitos užmojams.
1 nuotr.
„Esu susirūpinusi dėl siūlomų smarkių biudžeto apkarpymų“, – sakė ji, omenyje turėdama blokui pirmininkaujančios Suomijos reikalavimus ilgalaikiame biudžete įvesti griežtas taupymo priemones.
U. von der Leyen įspėjimus pateikė, likus savaitei iki Žaliojo susitarimo pristatymo, kurio įgyvendinimui yra reikalingos didelės išlaidos, bandant Europą iki 2050-ųjų paversti neišskiriančia anglies dvideginio.
EK vadovė teigė, kad biudžeto apkarpymai pakenks gynybai, ES sienų apsaugai ir „pastangoms ekonomiką paversti žalesne“.
ES šiuo metu veda derybas dėl ilgalaikio 2021-2027 metų biudžeto plano, kurias sunkina antros pagal dydį ekonomikos Didžiosios Britanijos išstojimas iš bloko. Šalys narės dėl biudžeto derasi nuo 2018-ųjų vidurio, kai EK pasiūlė daugiamečio biudžeto sumą, siekiančią 1,3 trln. eurų.
Tačiau Suomijos siūlymu biudžetas turi būti mažinamas iki 1,087 trln. eurų – pagal šį šalies planą bus perpus mažinamas Europos gynybos fondo dydis.
U. von der Leyen tikino, kad kitą savaitę vyksiančio ES susitikimo metu ji iškels šią temą ir užduos klausimus tiems lyderiams, kurie yra pareiškę palaikymą ES ambicijoms, tačiau atsisako jas remti savo lėšomis.
„Manau, kad atėjo laikas vykdyti kartu užsibrėžtus tikslus“, – Briuselyje reporteriams sakė U. von der Leyen.
Rytų Europos šalys taip pat sukritikavo šiuos biudžeto apkarpymo ketinimus, pareikšdamos susirūpinimą dėl Sanglaudos fondų, skatinančių šalių augimą joms įstojus į bloką.
Ūkininkams skirtos lėšos ir vystymosi fondai sudaro didžiausią biudžeto dalį, tačiau jiems taip pat gresia apkarpymai.
Esant tokiam nuomonių pasidalijimui, tikimybė, kad dėl bloko biudžeto bus greitai susitarta, yra labai maža.
