U.von der Leyen: Rusija ir Kinija bando daryti įtaką Vakarų Balkanams

„Ar nugalės autokratija ir stipresniojo teisė? O gal nugalės demokratija ir teisės viršenybė?“ – sakė U. von der Leyen Tiranoje, atvykusi į pirmąjį ES ir Vakarų Balkanų šalių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą, surengtą regione.

„Šios grumtynės pastebimos ir Vakarų Balkanuose – Rusija bando daryti įtaką, Kinija bando daryti įtaką, – sakė ji. – Albanija, Serbija, Bosnija ir Hercegovina, Šiaurės Makedonija, Juodkalnija ir Kosovas priklauso Vakarų Balkanų regionui. Kiekvienai iš jų tenka priimti sprendimą, kurią pusę ji nori paremti“.

„(Ar jūs esate) demokratijos pusėje – tai yra Europos Sąjunga, jūsų draugė ir partnerė – ar norite eiti kitu keliu?“ – kalbėjo ji, pažymėdama, kad ES yra didžiausia regiono investuotoja.

Penkios iš šešių Vakarų Balkanų šalių remia ES sankcijas Rusijai dėl jos karo Ukrainoje, Serbija dar nėra joms pritarusi.

Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius, atvykdamas į susitikimą, atmetė teiginius, kad jo šalis yra pernelyg artima Rusijai. „Serbija yra nepriklausoma valstybė. Mes einame savo keliu į ES ir taip bus toliau“, – sakė jis.

Serbija kartu su Bosnija ir Hercegovina, Kosovu, Albanija, Juodkalnija ir Šiaurės Makedonija siekia įstoti į bloką, tačiau jų stojimo procesas buvo ne kartą atidėtas.

Kai birželio mėnesį Ukraina ir Moldova buvo paskelbtos oficialiomis ES šalimis kandidatėmis praėjus vos keturiems mėnesiams po paraiškų pateikimo, kai kurie Vakarų Balkanų šalių lyderiai neslėpė savo nusivylimo.

Liepos mėnesį oficialiai pradėtos stojimo derybos su Albanija ir Šiaurės Makedonija, kurios paraiškas dėl narystės pateikė atitinkamai 2009 ir 2004 metais. Tačiau Bosnija, kuri pirmą kartą paraišką pateikė 2016 metais, vis dar laukia, kol bus paskelbta oficialia kandidate.

Kosovas iki metų pabaigos turi pateikti paraišką dėl narystės ES, pranešė Kosovo prezidentas Vjosa Osmanis po to, kai ES šalys neseniai pritarė beviziam režimui su Kosovu nuo 2024 metų, kurį dar turi patvirtinti Europos Parlamentas.

V. Osmanis pabrėžė, kad Kosovas remia ES politiką užsienio reikalų ir saugumo srityje, įskaitant „pritarimą sankcijoms Rusijai, taip pat atmetant bet kokią piktybinę tokių veikėjų kaip Rusija ir Kinija įtaką“.

Kitos lyderių aptartos temos – regiono integracija į ES bendrąją rinką ir didelės energijos bei maisto kainos, kurios yra Rusijos karo Ukrainoje pasekmė.

Praėjusį mėnesį Europos Komisija pasiūlė 1 mlrd. eurų paramos energetikos srityje paketą, kuriuo siekiama padėti Vakarų Balkanų šalims spręsti aukštų kainų ir regiono priklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro problemą.

Antradienio rytą ES ir Vakarų Balkanų šalių vadovai pasirašė deklaraciją, kuria įsipareigojo savanoriškai pradėti mažinti tarptinklinio mobiliojo ryšio mokesčius, o iki 2027 metų juos visiškai panaikinti.

ES vadovai taip pat turėtų aptarti nelegalios migracijos į bloką klausimą.

ES sienų apsaugos agentūros „Frontex“ duomenimis, per pirmuosius 10 šių metų mėnesių vadinamajame Vakarų Balkanų maršrute nustatyta daugiau kaip 120 tūkst. neteisėtų sienos kirtimų, t. y. maždaug 70 proc. daugiau nei pernai.

Komisija pirmadienį paragino regioną sugriežtinti pasienio kontrolę, deportaciją ir vizų reikalavimus ES nepriklausančių šalių piliečiams.

Komisija tikisi, kad į ES atvyks mažiau neteisėtų migrantų, jei Vakarų Balkanų šalys nebeleis trečiųjų šalių piliečiams (iš šalių, kurių piliečiams reikia vizų norint atvykti į bloką) keliauti į Vakarų Balkanus be vizų.