Pasaulis turi padėti sustabdyti Rusiją

Susitikimo, kuriame dalyvavo beveik 100 žurnalistų iš daugiau kaip 40 pasaulio šalių, metu D.Kuleba akcentavo, kad Rusija prie Ukrainos sienos toliau telkia savo kariuomenę. Ypač didelį nerimą ukrainiečiams kelia tai, kad be 120 tūkst. karių į pasienį perdislokuota ir karinė technika bei raketų kompleksai. Paraleliai, pasak jo, kova vyksta ir informacinėje erdvėje, kur, sąmoningai iškraipant tikrąją padėtį ir aiškinant, kad karo siekia Ukraina, platinama dezinformacija.

„Mes nesiekiame nei karo, nei konflikto eskalavimo. Mes norime taikiai išspręsti 7 metus besitęsiančią problemą", - sakė Ukrainos URM vadovas.

Tą patį jis akcentavo ir atsakydamas į klausimą apie galimą nekarinę išeitį iš Donbaso krizės. Ministro teigimu, sprendimo variantų buvo pasiūlyta ne vienas, tačiau Maskva vengia sėsti prie derybų stalo, todėl būtina, kad pasaulinė bendruomenė priverstų Kremlių žengti šį žingsnį.

Beje, pastebėjimų apie tai, jog pasaulis turi aktyviau dalyvauti vis aštrėjančios krizės sprendime ir įvairiais būdais spausti Rusiją, buvo girdima ganėtinai dažnai.

D.Kuleba priminė, kad po Antrojo pasaulinio karo Rusija liko išvaduotose teritorijose ir šios šalies požiūris, ką esą parodė ir Krymo okupacija, ir poros pastarųjų savaičių įvykiai, visiškai nepasikeitė. Ukrainos užsienio reikalų ministras negalėjo įvardinti dienos, kada rusų kariai peržengs sieną, tačiau, jo nuomone, neįsikišus JAV ir ES, tai tikrai nutiks. Vladimiras Putinas pradėti atvirą karą turi keletą priežasčių, iš kurių bene svarbiausia - artėjantys rinkimai į Rusijos Dūmą ir V.Putino noras padidinti savo partijos reitingus. (Ši prielaida - labai tikėtina, nes, politologų vertinimu, praėjusio amžiaus pabaigoje vykę Čečėnijos karai taip pat buvo išnaudoti, o gal net ir inspiruoti, siekiant pakelti V.Putino reitingus - aut. past.).

Šito, D.Kulebos nuomone, neįvyktų, jeigu pasaulis parodytų, kad Ukraina, kuri pastaraisiais metais smarkiai sustiprino savo karines pajėgas, nebus palikta viena prieš potencialią Rusijos agresiją. Jo vertinimu, dabar taikytinos prevencijos priemonės būtų paprastesnės ir efektyvesnės, negu vėlesnis įsiveržusios Rusijos kariuomenės stabdymas.

„Kartu su JAV ir partneriais iš ES mes galėtume užkirsti kelią tolesniam situacijos eskalavimui, kuriuo taip suinteresuota Rusijos Federacija, bei priversti ją kalbėtis", - sakė ministras.

Tiesa, sutikęs, kad asmeninės sankcijos prieš atskirus Rusijos piliečius veikia, jis visgi abejojo, ar tik tai apsaugotų Ukrainą nuo Rusijos antpuolio. Juolab kad ši šalis ne tik didina savo karinį kontingentą pasienyje bei okupuotame Kryme, bet ir turėdama savo žinioje Juodąją bei Azovo jūras jungiantį Kerčės sąsiaurį, siekia perimti laivybos Juodosios jūros regione kontrolę.

Komentuodamas šiandienos situaciją Donbase, jis patikino, kad ties neutralia teritorija dislokuotiems ukrainiečių kariniams daliniams įsakyta nereaguoti į provokacijas, nors priešinga pusė tuo nuolat užsiima. Pripažinęs, kad nuo rusų snaiperių kulkų jau žuvo nemažai ukrainiečių karių, jis akcentavo, kad Ukraina neplanuoja atsakyti tuo pačiu, nesirengia puolimui, nes vis dar tikisi išeiti iš dabartinės krizės diplomatiniais būdais.

„Siekiame susitarti, bet padaryti tai labai sunku, nes Rusija ignoruoja visus mūsų pasiūlymus. Ne kartą bandėme su jais susisiekti, bet mūsų užklausos taip ir liko be atsako. Būtent todėl Ukrainai reikalinga visokeriopa Vakarų parama, kurią gavus klausimo sprendimas pajudėtų iš mirties taško", - apibendrino D.Kuleba.

Maskva: Kijevas bando nukreipti dėmesį

Oficialios Rusijos URM atstovės Marijos Zacharovos teigimu, Maskvai taip pat nerimą kelia sparčiai blogėjanti situacija Donbase, tačiau, jos vertinimu, dėl to kalta į regioną karinę techniką bei gyvąją jėgą permetanti Ukraina.

Taip pat ji apkaltino Kijevą, kad būtent jis trukdo taikiam ir diplomatiniam Donbaso klausimo sprendimui. M.Zacharovos nuomone, norėdamas nukreipti dėmesį nuo Donbaso ir Kontaktinės grupės neveiksnumo, Kijevas, palaikomas vakarų kuratorių, stiprina prieš Rusiją nukreiptą informacinį puolimą.

URM atstovė patikino, jog pastarąsias dvi savaites Rusijos diplomatai ragina vakarų kolegas neiškreipti informacijos, teigiant, kad planiniai Rusijos kariniai manevrai, vykstantys šios šalies teritorijoje, yra augančios agresijos prieš kaimyninę valstybę požymiai. Juolab kad jie nėra tokios apimties, kaip NATO, tiek ties Ukrainos sienomis, tiek ir pačioje šalyje, vykdomos karinės pratybos. Diplomatė taip pat priminė, kad vakarų šalys linkusios „nepastebėti" 14 tūkst. žuvusių ir 2,5 mln. pabėgėliais tapusių Donbaso gyventojų.

Galiausiai ji paragino artimiausias šalis-partneres - Vokietiją bei Prancūziją - pasitraukti iš antirusiškos propagandinės kampanijos ir daugiau dėmesio skirti Kijevo įtraukimui į įtampos Donbase mažinimą.

Priminsime, kad karinis konfliktas Donbase prasidėjo 2014 metais, kai dalis šio regiono nusprendė atsiskirti nuo Ukrainos ir pasiskelbti nepriklausomu. Taip atsirado pasaulio nepripažintos Donecko ir Luhansko respublikos, paramą kurioms išsako tik Rusija.