Ukrainai be pagalbos bus sunku

Pristatyta ataskaita

„Rusija beveik tikrai nenori tiesioginio susidūrimo su JAV ir NATO pajėgomis. Tai lems, kad ji ir toliau aktyviai veiks tik iki tos ribos, kurią peržengus, jos nuomone, gali kilti globalus karinis konfliktas", - nurodoma kasmetinėje JAV žvalgybos bendruomenės ataskaitoje.

Tuo pat metu Vašingtonas pripažįsta, kad Maskva išlieka stipriu ir stabiliu priešininku. Rusija toliau didina savo branduolinį potencialą. Tiek strateginiam atgrasymui, tiek galimo karinio konflikto su Vakarais atvejui, teigia žvalgyba.

Dokumente pabrėžiama, kad Rusija naudojasi esama padėtimi tam, kad prastumtų savo interesus bei darytų poveikį JAV ir jos sąjungininkams. Žvalgyba įsitikinusi, kad Maskvai pavyko išsaugoti spaudimo svertus energetiniame sektoriuje, kadangi 2023 m. ji išliko antra pagal dydį suskystintų gamtinių dujų tiekėja Europai.

Stiprėjantis tiek ekonominis, tiek ir karinis bendradarbiavimas su Kinija, Iranu ir Šiaurės Korėja gali tapti rimtu iššūkiu Vakarų šalims, pabrėžiama ataskaitoje. Taip pat amerikiečiai prognozuoja, kad rusai gali mėginti stiprinti savo įtakas Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose.

Ataskaita buvo parengta remiantis ta informacija, kurią žvalgyba turėjo 2024 m. sausio 22 dieną.

Vasario pabaigoje Pentagono vadovas Loidas Ostinas (Lloyd Austin) teigė, kad Ukrainos pralaimėjimo atveju JAV ir Rusijos tiesioginis konfliktas tampa labai tikėtinas. Pasak jo, jeigu rusai laimės Ukrainoje, prezidentas Vladimiras Putinas nesustos ir tęs žygį į Vakarus.

Pats V.Putinas ne kartą tikino, kad Maskva nesirengia pulti NATO šalių. Pasak jo, Rusija neturi priekaištų aljanso narėms, tačiau šios, nenorėdamos tokio konkurento kaip Rusija, pačios nuolat kuria problemas.

Skambina pavojaus varpais

Prieš kelias dienas minėtą žvalgybos ataskaitą su senato žvalgybos komitetu aptarė ir CŽV vadovas Viljamas Bernsas (William Burns). Jis pabrėžė, kad Ukraina toliau didvyriškai kovoja, tačiau jai ima trūkti amunicijos, o čia gali padėti JAV.

CŽV vadovas įspėjo, kad Kongreso nenoras patvirtinti pagalbos Kijevui paketą taptų istorine klaida. Pasak jo, situacija pasiekė finišo tiesiąją ir dabar politikai privalo apsispręsti dėl tolesnių veiksmų.

„Ukraina kaunasi kiek išgali, tačiau amunicijos atsargos senka, o rusų daliniai toliau puola. Be papildomos pagalbos 2024 metais mes susidursime su dar daugiau tokių atvejų, kaip Avdejevka. Ir, esu įsitikinęs, JAV tai taps didžiule istorine klaida, - įspėjo V.Bernsas. - Kalbant apie Rusiją, gali pasirodyti, kad jie nusiteikę deryboms, tačiau iš tikro jie nesiekia jokių taikos susitarimų. Mes turime padėti Ukrainai įrodyti, kad V.Putinas, manydamas, jog laikas dirba jo naudai, klysta."

Senatas dar vasarį patvirtinto įstatymo projektą, numatantį papildomų 60 mlrd. JAV dolerių skyrimą Ukrainai. Nepaisant to, Atstovų rūmų spikeris Maikas Džonsonas (Mike Johnson) blokuoja jo svarstymą. Projekto šalininkai tikisi, kad spikerio sprendimą pavyks įveikti pritaikius atitinkamas parlamentines procedūras.