respublika.lt

Ukraina ir Rusija: dėl visko sutarta iš anksto?nuotraukos (25)

2019 gruodžio mėn. 10 d. 06:58:29
Ričardas ČEKUTIS, Elzbieta Reivytytė, Rasa Strimaitytė, Elta

Prieš pirmadienį prasidėjusį Ukrainos ir Rusijos vadovų susitikimą Paryžiuje paaiškėjo, jog Rusija per pastaruosius septynis mėnesius suteikė pilietybę 125 tūkst. žmonių iš separatistų kontroliuojamų teritorijų Rytų Ukrainoje. Nepaisant Rusijos bei kai kurių Vakarų Europos veikėjų pastangų „gerinti santykius“, sankcijų politika Maskvai tęsiasi, tačiau ir ukrainiečiai neturi didelio pasirinkimo.

×
nuotr. 20 nuotr.
Volodymyras Zelenskis, Emanuelis Macronas ir Vladimiras Putinas. EPA-Eltos nuotr.

 

 

Apie tai pranešama tuo metu, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ruošiasi dalyvauti Prancūzijoje rengiamame susitikime dėl taikos Rytų Ukrainoje ir susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Šių metų balandį Rusijos vadovas pasirašė įstatymą, leidžiantį supaprastinti ir pagreitinti Rusijos pilietybės suteikimo tvarką karo nusiaubtos Rytų Ukrainos Luhansko ir Donecko regionų gyventojams.

Tuo metu nepaisant visų Rusijos diplomatijos ir stambaus verslo pastangų, tarptautinė Rusijos izoliacija nemažėja. Kaip vakar sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas (Heiko Maas), ES lyderiai pratęs ekonomines sankcijas Rusijai, kai susitiks vėliau šią savaitę rengiamame viršūnių susitikime. Pasak H.Maso, jis ir pats nematąs priežasčių sušvelninti sankcijų, paskirtų Rusijai dėl jos vaidmens konflikte Rytų Ukrainoje. Sankcijos yra nukreiptos prieš visus Rusijos ekonomikos sektorius, įskaitant jos naftos ir dujų pramonę.

Sankcijos Rusijai skirtos po to, kai 2014 metais šalis aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį ir ėmė remti Rytų Ukrainos separatistus. Nuo to laiko ES lyderiai kas šešis mėnesius pratęsia sankcijas Rusijai. Bendrija laikosi nuomonės, kad sankcijos Maskvai gali būti sušvelnintos, jei ji įgyvendins Minsko susitarimus dėl taikos Rytų Ukrainoje. Šiuo susitarimu konflikto pusės raginamos laikytis besąlygiškų paliaubų ir atitraukti sunkiąją ginkluotę nuo fronto linijos.

Pirmadienį vakare Prancūzijoje prasidėjo susitikimas vadinamuoju Normandijos formatu. Jame dalyvavo konflikto šalių - Rusijos ir Ukrainos - prezidentai, taip pat šalių tarpininkių lyderiai - Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron).

Nors E.Makronas ragino gerinti santykius tarp Europos ir Rusijos, jo pastangos kol kas neduoda rezultatų.

Pirmadienio susitikimas Paryžiuje dėl taikos Rytų Ukrainoje buvo pirmasis per trejus metus susitikimas vadinamuoju Normandijos formatu.

Situaciją komentuoja politologas Vadimas Volovojus:

Rusijos pozicija yra gana aiški: V.Putinas griežtai laikysis Minsko susitarimų vykdymo, t.y. kariuomenės atitraukimas pagal visą fronto liniją, rinkimai separatistų teritorijose ir tuomet jau vyksta sienų kontrolės perdavimas. Europiečiai taip pat yra linkę į šią pusę. O štai iš V.Zelenskio pusės prieš susitikimą išlieka tam tikrų neaiškumų - viešai jis, aišku, šneka, kad nenusileis Maskvai ir tarsi važiuoja į Paryžių keisti Minsko susitarimus. Tačiau gali būti, jog jis taip šneka tik todėl, kad galėtų grįžti ir jo grįžusio čia iš karto „nesuvalgytų“... Įtariu, kad dėl visko jau susitarta iš anksto, likusios tik tokios „smulkmenos“ kaip dujų tranzito reikalai ar apsikeitimas belaisviais. Jokio proveržio iš šio susitikimo nesitikiu - manau, viskas liks po senovei, tik viešai bus pademonstruota, kad lyderiai susitiko ne veltui ir kažką nusprendė. Čia tik pateikimo visuomenei technikos klausimas.

Minsko susitarimai V.Zelens-kiui nepalankūs, net jo pasirinkimas yra labai skurdus. Tuo metu, kai buvo pasirašomi Minsko susitarimai, Ukraina patyrė triuškinantį tiek politinį, tiek ir karinį pralaimėjimą prie Debalcevo. Ukrainiečiai tuo metu pasirašė tai, kas buvo padiktuota. O paskui šiek tiek sustiprėjus jie pradėjo sakyti, kad „mes esame suverenūs“ ir tų susitarimų nevykdysime.

Problema yra ta, kad europiečius jau pradeda nervinti ir jiems Ukrainos problemos jau pradeda nusibosti, nes tas chaosas kainuoja ir jų pinigus. O rusams, tiesą sakant, nusispjaut tiek į tuos susitarimus, tiek į ES sankcijas - jie toliau dalina pasus Donecko ir Luhansko gyventojams ir vargo nemato.

V.Putinas baksnos pirštu į Minsko susitarimus ir sakys: „mes juk susitarėme“. Galimas ukrainiečių argumentas, kad mes ir Budapešte buvome susitarę, bet jūs mus apgavote, atimdami Krymą, nieko gero neduos, nes europiečiai itin nemėgsta prisiminti politikos fiasko ir tokiu būdu V.Zelenskis visus nuteiktų prieš save. Jam sakytų: jūs dar praėjusio amžiaus revoliucijos laikus prisiminkite... Taigi Krymo klausimas nejudinamas. Ukrainiečiai net negali sakyti, kad atkurs branduolinį ginklą (pagal Budapešto memorandumą jie atsisakė šio ginklo mainais į sienų neliečiamybę), nes tuomet dar ir amerikiečiai „duotų per kepurę“, nutraukdami bet kokią paramą...

Tai yra aklavietė. Bet nutiko vienas įdomus dalykas: prieš pat šį susitikimą Tarptautinis valiutos fondas (TVF) davė Ukrainai nemenką kreditą. Susidaro įspūdis, kad logika tokia: mes jums duodame pinigų, tad nekelkite jokių reikalavimų. Tai dar vienas argumentas, kodėl didelio triukšmo ar esminių pokyčių nebus - greičiausiai dėl visko yra sutarta, problema tik tokia: kaip visa tai pateikti, kad V.Zelenskis galėtų grįžti namo.

Paryžiuje V.Zelenskis ir V.Putinas susitarė dėl ugnies nutraukimo Rytų Ukrainoje

Rusijos prezidentas V. Putinas ir Ukrainos prezidentas V. Zelenskis susitarė dėl visiško ugnies nutraukimo Rytų Ukrainoje, tai numatyta įgyvendinti iki metų pabaigos. Pirmadienį V. Putinas ir V. Zelenskis susitiko pirmą kartą.

Tačiau Ukrainos prezidentas, kurio prioritetas, kaip pats sako, yra išspręsti konfliktą ir nutraukti karą, perspėjo, kad ne vienos paliaubos su Rusijos remiamais separatistais jau yra žlugusios. V. Zelenskis patikino, kad „reikia tikrų faktų“.

Abu lyderiai, taip pat deryboms tarpininkavusi Vokietijos kanclerė A. Merkel ir Prancūzijos prezidentas E. Macronas pripažino, kad pažanga politiniais klausimais, siekiant užbaigti penkerių metų konfliktą, buvo mažesnė, nei viltasi.

Nebuvo išspręstas rinkimų separatistų kontroliuojamose teritorijose klausimas: V. Zelenskis teigia, kad, pirma, Kijevas turi atgauti pasienio su Rusija kontrolę ir tik tada gali įvykti rinkimai, o V. Putinas reikalauja, kad viskas vyktų atvirkštine tvarka.

Tačiau A. Merkel teigė, kad derybos vis dėlto padėjo „pergalėti sąstingį“. Lyderiai susitarė dėl „realistinių dalykų“ ir, „žinoma, ir toliau eisime šiuo keliu“, sakė Vokietijos kanclerė.

E. Macronas gyrė V. Zelenskį už jo „politinę drąsą ir ryžtą“ ir teigė tikėjęsis didesnės pažangos, tačiau tai esą bus galima pasiekti per antrą viršūnių susitikimą po keturių mėnesių.

Lyderiai taip pat susitarė dėl kalinių apsikeitimo, nuspręsta, kad iki metų pabaigos abi pusės turėtų paleisti visus sulaikytuosius dėl konflikto.

Taip pat sutarta patraukti karius iš dar trijų teritorijų konflikto zonoje ir įsteigti daugiau išvažiavimo-įvažiavimo punktų, kuriais galėtų naudotis gyventojai.

V. Putinas pareiškė, kad procesas juda tinkama linkme: „Pažengėme daugeliu klausimu“.

Separatistai pasirengę įgyvendinti viršūnių susitikimo sprendimus

Prorusiški separatistai Rytų Ukrainoje signalizavo savo pasirengimą įgyvendinti Paryžiuje vykusio Ukrainos viršūnių susitikimo sprendimus.

Susitarimas dėl pasikeitimo belaisviais tarp Kijevo ir Donecko gali būti įgyvendintas iki metų pabaigos, antradienį sakė separatistų atstovė Darja Morozova. Anot jos, įmanomas pasikeitimas pagal formulę „88 į 53“. Ukrainos pusė turi 88 belaisvius, „mes patvirtinome 53“, sakė ji.

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis po Ukrainos viršūnių susitikimo pirmadienį Paryžiuje kaip pasikeitimo belaisviais datą įvardijo gruodžio 24-ąją.

Nepripažintoje Luhansko Liaudies Respublikoje politikas Rodionas Miroškinas pareiškė, kad Paryžiaus viršūnių susitikime priimta virtinė susitarimų, kuriems įgyvendinti reikalingas tiesioginis dialogas. Tačiau kol kas Ukrainos vyriausybė ir separatistų vadovybė tiesiogiai nesikalba – jie bendrauja per tarpininkus kontaktinėje grupėje.

Luhanskas, anot R. Miroškino, tokiam dialogui pasiruošęs. Viršūnių susitikimo pareiškime, pavyzdžiui, buvo patvirtinta, kad Luhansko ir Donecko regionams ateityje turi būti suteiktas specialusis statusas. Tačiau detalės dėl šio specialaus statuso turi būti aptartos tiesioginiuose pokalbiuose, pabrėžė R. Miroškinas.

Pasibaigus Ukrainos viršūnių susitikimui jo šeimininkas Prancūzijos prezidentas E. Macronas pažymėjo pažangą ilgai blokuotame taikos procese.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (25)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SUDRASKĖ: pietų Rusijoje du lokiai mirtinai sudraskė vienuolikametį.
  • KELIAI: valstybės valdoma „Kelių priežiūra” už 115 tūkst. eurų (be PVM) ketina įsigyti šviesoforų ir kitų kelio įrenginių remonto paslaugų.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar be baimės lankotės kirpyklose, grožio salonuose?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar buvote grybauti, uogauti?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+14 +16 C

+10 +12 C

 

+12 +15 C

 +21 +23 C

+23+25 C

 

+24 +26 C

2-3 m/s

2 m/s

 

1-2 m/s

       

Nuorodos