Irano užsienio reikalų ministras Mohamadas Džavadas Zarifas (Mohammad Javad Zarif) per pokalbį telefonu Turkijos užsienio reikalų ministrui Mevlutui Cavusoglu sakė, kad Teheranas nepritaria planuojamiems Turkijos kariniams veiksmams Sirijoje. M.Dž.Zarifas paragino gerbti Sirijos teritorinį vientisumą bei nacionalinį suverenumą, kas šio ilgalaikio karo perspektyvoje nuskambėjo itin komiškai.

Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas (Recep Tayyip Erdogan) nori išvalyti Sirijos pasienio teritoriją į rytus nuo Eufrato nuo kurdų Liaudies apsaugos dalinių (YPG), kurie, pasak Turkijos, yra uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) teroristinė atšaka. JAV glaudžiai bendradarbiavo su YPG, kai siekė atimti iš IS didžiules užgrobtas teritorijas Sirijoje.

Ankara taip pat tvirtina, kad nori Sirijos šiaurėje įkurti „saugiąją zoną“, kur viliasi perkelti apie 2 mln. sirų pabėgėlių. Turkija teigia, kad ji yra daugiausiai pabėgėlių priėmusi šalis - daugiau kaip 4 mln., iš kurių 3,6 mln. yra iš karo nusiaubtos Sirijos.

D.Trampo sprendimas atitraukti JAV karius sulaukė griežtos kritikos pačiose JAV, įskaitant jo paties sąjungininkus. Jie apkaltino JAV vadovą atgręžus nugarą kurdams, padėjusiems JAV kovoje su „Islamo valstybės“ (IS) grupuote Sirijoje.

Tačiau neįvardinto JAV administracijos pareigūno teigimu, šiuo metu tik apie 50 JAV karių buvo perkelti Sirijos viduje, siekiant išvengti galimos žalos, bet tai nėra visiško JAV karių išvedimo iš Sirijos pradžia. „Prezidentas ne kartą tai sakė ir Amerikos žmonės nori, kad Amerikos kariai kuo greičiau sugrįžtų. Tai išlieka galutiniu mūsų tikslu - susigrąžinti Amerikos kariškius iš Artimųjų Rytų ir leisti šalims regione nuspręsti savo ateitį. Tačiau dabar dar ne laikas tokiam žingsniui. Perkeliame 50 kariškių Sirijos viduje“, - aiškino JAV pareigūnas.

Išvakarėse D.Trampas pagrasino „visiškai sugriauti Turkijos ekonomiką“, jei Ankara Sirijoje įgyvendins ką nors, kas, jo manymu, bus „ribų peržengimas“. Prieš tai prezidentas sakė nestabdysiantis Turkijos invazijos regione.

Politologo Vadimo Volovojaus komentaras:

D.Trampas tarsi gąsdina turkus, tačiau panašu, kad tokia retorika naudojama tik „dėl akių“. Dėl ko galėjo susitarti turkai su amerikiečiais? D.Trampas nori išvesti savo pajėgas iš viso konfliktiško Artimųjų Rytų regiono - Irake, Afganistane ar Sirijoje seniai pastebima ši tendencija. Juo labiau kad D.Trampas yra sakęs: tegul regiono saugumu rūpinasi tie, kurie ten ir gyvena... Kitaip tariant, turkų gąsdinimas greičiausiai yra tik dėl vaizdo, o iš tikrųjų D.Trampas daro tai, ko seniai ir siekė - išveda pajėgas.

Turkai čia taip pat pasiekė savo interesą - pastatyti į vietą kurdus. Sirijai drauge su Rusija tai taip pat naudinga. Jie dabar tarsi sako kurdams: štai norėjote nepriklausomybės, platesnės autonomijos, vaidinote labai savarankiškus, bet štai susidėjote su amerikiečiais ir pamatėte, kokie jie yra „sąjungininkai“ (beje, apie tai reikėtų pagalvoti visiems, ne tik kurdams)... Amerikiečiai pirmiausia žiūri savo interesų, o „sąjungininkai“ jiems nerūpi, todėl dabar mes pažiūrėsime, kokie jūs savarankiški... Arba jūs einate pas mus ir priimate mūsų sąlygas, arba mes jus atiduodame Turkijai, kuri jus mals į miltus tiek, kiek norės. Taigi, kurdų dilema yra gana sudėtinga: jeigu jie norės bendrauti su Bašaro al Asado valdžia, tuomet į reikalą įsijungs rusai ir pakalbės su turkais, galbūt sukurs kurdams kokią saugumo zoną ir pan. O jeigu kurdai norės toliau kariauti, Turkijai bus leista pulti visu tempu...

Svarbus klausimas, kaip į tai pasižiūrės „giluminės valstybės“ veikėjai Jungtinėse Valstijose, kuriuos įprasta vadinti „vanagais“. Jie jau visiškai pralaimėjo Venesueloje, o vienas ryškiausių „vanagų“ atstovų Džonas Boltonas (John Bolton) ten patyrė didžiulę gėdą, nesugebėdamas nuversti Nikolo Maduro ir buvo D.Trampo nušalintas. Gali būti, kad dėl to „vanagų“ pozicijos ryškiai susilpnėjo ir D.Trampui labiau atsirišo rankos. Dabar jis kryptingai įgyvendina izoliacinę pasitraukimo politiką, kaip pats ir sakė, palikdamas regiono saugumą to regiono gyventojams ir Rusijai.