respublika.lt

Turkijos ambicijos ir geopolitiniai užmojai

(0)
Publikuota: 2020 spalio 18 07:00:20, Ričardas ČEKUTIS
×
nuotr. 10 nuotr.
Turkijos prezidentas R.T.Erdoganas.EPA-Eltos nuotr.

Svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai" komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas ir saugumo politikos ekspertas Audrius Butkevičius.

 

- Azerbaidžano ir Armėnijos konfliktas dėl Kalnų Karabacho, atrodo, virsta plataus masto karu: šiomis dienomis Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas užsienio žiniasklaidai pasakojo, jog azerbaidžaniečiai vien tik dronais sunaikino maždaug milijardo eurų vertės armėnų karinės technikos, o Armėnijos vyriausybė oficialiai pripažįsta didelius teritorinius praradimus. Ar gali konfliktas dar labiau išsiplėsti?

- Įveskime tam tikrą tikslumą: I.Alijevas dronais subombardavo rusų techniką, kurią Armėnija gavo iš Rusijos kaip kolektyvinės gynybos sutarties narė. Armėnai, beje, gauna šią karinę techniką iš rusų pagal pastarųjų įsipareigojimą ją tiekti skolon... Kaip visi supranta, tokia skola niekada nebus grąžinama. Tuo metu azerbaidžaniečiai kariauja savo pinigais. Šis principinis skirtumas iš esmės atskleidžia dar vieną svarbų dalyką: vyksta kova prieš rusiškąsias įtakas Kaukaze. Iš esmės daugybei tautų šiame regione buvo primestas rusiškasis „taikos" variantas („Pax rossiana"), su kuriuo tos tautos turėjo taikstytis, t.y. įvairiausių duoklių mokėjimas, rusų karinės bazės, pasturgalio bučiavimas ir kiti panašūs dalykai... Taigi, visas Kaukazas iki šiol gyveno „Pax rossiana" pagrindu - ši konstrukcija pradėta įgyvendinti dar apie 1790-uosius metus, kai gruzinų caras Georgijus pasirašė traktatą ir įsileido į Kaukazą pirmąsias Rusijos karines bazes, ji išsivystė maždaug 1860-aisiais kovų su čerkesais metais ir, žinoma, paskutinius štrichus šiame reikale sudėliojo Stalinas. Na, o kalbant apie konkrečią situaciją, tai 1994 metais azerbaidžaniečius iš Kalnų Karabacho teritorijos išstūmė mano „bičiulio" Pavelo Gračiovo nurodymu ten veikusi Pskovo oro desanto divizija, kurių kariškiams pinigus mokėjo armėnai, gavę šiuos pinigus iš suaukotų lėšų armėniškose diasporose visame pasaulyje. Turiu šiam reikalui tris liudininkus: seną mūsų priešą, rusų žurnalistą Nevzorovą, kitą seną mūsų priešą, rusų rašytoją Parchanovą ir save, Audrių Butkevičių, visa tai regėjusį savomis akelėmis...

- O kodėl, jūsų manymu, azerbaidžaniečiams šiame kare sekasi kur kas geriau, negu armėnams? Juk net ir pati Armėnija neneigia didelių teritorinių praradimų bei didelio aukų skaičiaus.

- Čia yra keli dalykai. Pirmiausia nėra tiesioginio rusų įsikišimo, kaip 1994 metais, kuomet į azerbaidžaniečius šaudė gerai paruošta Rusijos reguliari kariuomenė ir jos elitiniai daliniai. Dabar kovoja patys armėnai, kurių nemažą dalį sudaro savanoriai, kitaip tariant, ginkluota milicija. Antras dalykas - armėnai, turėdami rusišką ginkluotę, iš esmės kovoja aštuntojo dešimtmečio karinės doktrinos bei ideologijos bazėje. Tuo metu azerbaidžaniečiai kariauja XXI šimtmečio karą - didžia dalimi tai yra robotų ir kitų aukštųjų technologijų karas, efektyvūs žvalgybos duomenys ir labai efektyviai valdoma artilerija, kas ir duoda rezultatą. Trečias dalykas - azerbaidžaniečiai nuosekliai šiam karui ruošėsi 26 metus. Jeigu tada, 1994 metais, tai buvo prekybininkų pomidorais ir granatais tauta, puikiai besitvarkanti darže ir suvokianti save kaip efektyvius restoranėlių šeimininkus bei turgininkus, tai netrukus abu Alijevai, gavę į kuprą nuo „broliškos" rusų tautos, paskyrė 20 metų sukurti azerbaidžaniečių kariuomenei, išugdyti elitui ir įskiepyti labai gilią, gyvybingą tradiciją, pagal kurią Azerbaidžanas tol neturės nacionalinės garbės, kol jis nesusigrąžins šitų užgrobtų teritorijų. Žinoma, čia suveikė ir tam tikras religinis faktorius, ir senų kovų prieš armėnus atgarsiai, suvokimas, jog Azerbaidžano ekonominiam vystymuisi, panaudojusi armėnus, Rusija pastatė milžiniškus barjerus. Kaip žinoma, šiuo pagrindu nuo Azerbaidžano yra atidalinta Nachičevanės teritorija ir dėl to azerbaidžaniečiai neturi tiesioginio išėjimo į giminišką turkų tautą, dėl to jie buvo priversti statyti aplinkkelius per Gruzijos teritoriją, kartu su dujotiekio ir naftotiekio linijomis. Visa tai suvokiama kaip apynasris, kurį „broliška" rusų tauta yra uždėjusi Azerbaidžanui. Todėl šį kartą jie kaunasi ne kaip turgaus prekeiviai, o kaip gerai parengti kariai. Be to, jie turi padorius konsultantus turkus, kurie turi kone 300 metų karų su rusais patirtį.

- Turkai ne tik remia Azerbaidžaną, bet ir konfliktuoja Viduržemio jūroje su graikais bei visa ES, nes Briuselis šiame ginče akivaizdžiai užima graikų poziciją. Ko ten siekia Turkija?

- Redžepas Tajipas Erdoganas (Recep Tayyip Erdogan) yra žmogus, kuriam ideologija yra labai svarbus faktorius. Jis atstovauja žmonėms, kuriems tiurkų tautų apjungimas į Didįjį Turaną - iš pačių seniausių laikų ateinantį mitą - yra svarbiausias gyvenimo tikslas, kurio įgyvendinimui skiriama gana daug lėšų. Jeigu pažvelgsime į žemėlapį, suprasime, kas yra Turanas: ir eilė Šiaurės Afrikos teritorijų, Sirija, Libija, kurias pradėjusi kontroliuoti Turkija iš esmės pradeda kontroliuoti ir ES. Todėl, kad geopolitika šiuo atveju lemia labai daug, o padėtis dabar tokia, kad su turkų užduodamomis sąlygomis joks Makronas ir jokia Angela negali nesiskaityti... Kuomet išdidžiam turkui buvo pasakyta, kad mes tavęs neįsileisime į savo namelį, jis atsakė: ką gi, neįsileisite, tai mokėsite pinigus už mūsų tėvišką globą neleidžiant į Europą pabėgėlių, už mūsų pigią naftą iš Libijos, už visą mūsų nebrangią produkciją ir pan. Tas dabar ir daroma. Žvilgtelėjus į kitą pusę, pamatysime, kad šiandien per Azerbaidžaną yra tiesiamas ryšys su Turkmėnistanu (pats pavadinimas sako, kas tai yra...), su atitinkamais žmonėmis Tadžikijoje - tegul ten su demokratija nelabai gerai, bet nemanau, kad R.T.Erdoganui dėl to skauda širdį... Toliau kalbama ir apie Uzbekiją, kuri lingvistiniu požiūriu yra tiurkiška šalis. Ir, žinoma, R.T.Erdoganas puikiai atsimena, kad tiurkai atėjo nuo Uralo, o tai yra visas Tatarstanas, Pavolgis ir kitos totorių gyventos teritorijos, taip pat labai nemaža dalis Kaukazo su jo tiurkiškomis gentimis. Štai ir turime vaizdelį, kurį nemigos naktimis rūkydamas kaljaną prieš save mato R.T.Erdoganas. Jeigu Europa neturi nė vieno lyderio su vizija (o kaip rašoma Šventajame Rašte - „be regėjimo žūsta tautos"), tai tiurkai turi lyderį su „regėjimu", t.y. vizija. Ir jis stato į vietą visus šituos V.Putino pasturlakus - makronėlius, amžinai perkamus italus, pigia Rusijos produkcija suinteresuotus ir savigarbą praradusius vokiečius...

- O į ką, tokiu atveju, nemigos naktimis žiūri Vladimiras Putinas? Nejaugi tokie pietinio kaimyno platūs užmojai jo visiškai nejaudina ir jis nieko daryti neketina?

- Aišku, kad V.Putinas šiuo metu - varomas į kampą. Visos problemos, su kuriomis susiduria Rusija, neleidžia jam efektyviai priešintis. Kita vertus, jis puikiai supranta, kad tie išpūsti žandai, pasakojant apie ypatingos galios Rusijos pajėgas, greitai subliūkš vos tik teks susidurti realioje priešpriešoje, o ypač tokioje, kur negalima panaudoti atominio ginklo. Ir štai situacija Libijoje, kur Putinas drauge su Makronu pripūtė žandus senam banditui Haftarui, tačiau teko iš ten skubiai nešdintis pabrukus uodegą, taip pat situacija Sirijoje, kur turkai greitai pastatė į vietą tiek rusus, tiek jų draugus iraniečius, taip pat tai tik patvirtina. Taigi, grįžta senasis tiurkiškų žemių šeimininkas ir pradėti su juo rimtas kovas nėra paprasta. Be to, daug kas galvoja, jog Rusija turi tik vieną galvą ir suvokia, jog V.Putinas yra vienintelis, kuris ten priiminėja sprendimus. Tačiau toli gražu: taip nėra. V.Putinas yra moderatorius ir nė kiek ne daugiau. Šis moderatorius negali veikti efektyviai, jeigu neturi visų pritarimo, o įsivelti į karinę avantiūrą, kurios reikėtų, norint sustabdyti R.T.Erdoganą, jie nedrįsta, įvertindami savo galimybes. Jeigu pažvelgtume į šį reikalą atidžiau, reikėtų pastebėti, jog nuo pat 1700-ųjų britai, visą laiką veikę kaip politiką formuojantis faktorius Europoje, kūrė Turkiją, ją ginklavo ir jai mokėjo kaip pagrindiniams Rusijos imperijos priešams, stabdant jų plėtimąsi į europines teritorijas, stabdant rusų įtaką ir neleidžiant jiems svajoti apie Indiją (o tai labai senos svajonės ir rusų kariniai atstovai buvo įsikūrę net Nepale, nuostabiosios britų Indijos pašonėje...). Taigi, turkai buvo pagrindiniu rusus stabdančiu faktoriumi, liejo savo kraują, pralaimėdavo, bet savo funkciją atliko. Taigi toli neieškant, šis senas politinis šablonas arba senoji politinė kalkė naudojama ir šiandien, dėl to užmerkiamos akys į išskirtines R.T.Erdogano ambicijas. Galimas daiktas, kad tai baigsis taip pat, kaip baigėsi tada, kai buvo užmerktos akys į Hitlerio ambicijas, pasirašant Miuncheno paktą ir atidavus jam Sudetus. Taigi, šis žaidimas yra gana rizikingas, nes aš nematau Europos pusėje nė vieno Čerčilio...

- O koks yra Boriso Džonsono žaidimas, toliau stabdant „Brexit" sutartį su Europa?

- Skaitytojams pasiūlyčiau mūsų 4 metų senumo interviu, kur tiksliai visa tai prognozavome. Britams teko būti išstumtiems iš europinės erdvės, atimant jiems galimybę atlikti istorinę misiją, t. y. formuoti Europos politinį veidą. Tačiau Britanija nepražus, nors masė galimybių bus prarasta. Todėl yra kaunamasi dėl geresnių sąlygų. O dabar, manau, britai sąmoningai vilkina laiką, suvokdami, jog Europa yra konflikto priešaušryje ir kai tik be Britanijos pasidarys labai sudėtinga, klausimas spręsis britų naudai. Todėl ir toliau kantriai stebėkime, kaip niekas nesugeba susitarti.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s