Tuniso prezidentas Kaisas Saiedas pratęsė parlamento veiklos suspendavimą „iki kito pranešimo“, praėjus mėnesiui po to, kai atleido ministrą pirmininką ir suteikė sau daugiau galių. Tokį įsikišimą į valstybės valdymą oponentai pavadino perversmu.
1 nuotr.
Pirmadienio vakarą prezidentūros paskelbtame pareiškime K. Saiedas taip pat pratęsė įsakymą panaikinti parlamento narių imunitetą ir teigė, kad artimiausiomis dienomis kreipsis į Tuniso žmones, bet daugiau informacijos nepateikė.
Tunisas, vadinamas reta demokratijos sėkmės istorija Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, po K. Saiedo įsikišimo pateko į politinę krizę, kuri kilo, šaliai kovojant su didžiulėmis ekonominėmis problemomis ir COVID-19 pandemija.
Liepos 25 dieną K. Saiedas, remdamasis Konstitucija, išplėtė savo įgaliojimus ir atleido vyriausybės vadovą Hichemą Mechichį bei sustabdė parlamento veiklą. Aktyvistai tai pavadino „valymu“, nes buvo suiminėjami oponentai, teisėjai ir verslininkai, jiems uždrausta išvykti iš šalies.
K. Saiedo veiksmai, kurie, pasak jo, buvo būtini, norint išvengti šalies žlugimo, sukėlė abejonių ir netikrumo.
Nepaisant pakartotinių politinių partijų reikalavimų, jis dar nepaskyrė naujos vyriausybės ir neatskleidė savo „veiksmų plano“.
Nors prezidentas yra labai populiarus Tunise, šie jo veiksmai sukėlė tarptautinės bendruomenės baimę, kad 2011 metų Arabų pavasario lopšys grįžta autoritarizmo link.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
