Penktadienį į eiseną Bagdade susirinko tūkstančiai šiitų dvasininką Moqtadą Sadrą palaikančių protestuotojų, reikalaujančių JAV pajėgų išvedimo.
Ši eisena nutraukė kitus nuo spalio vykstančius protestus, kuriais Irako aktyvistai reikalauja kai kurių valdžios pareigūnų pasitraukimo, pirmalaikių rinkimų ir didesnės politikų atskaitomybės.
Penktadienio rytą tūkstančiai vyrų, moterų ir vaikų buriavosi rytinėje Bagdado dalyje, Jadirijaho rajone.
Protestuotojai skandavo „Okupuotojai, lauk!“ ir „Suverenumui – taip!“.
JAV pajėgų Irake problema pastaruoju laikotarpiu smarkiai paaštrėjo, kai per JAV antskrydį Bagdade buvo nužudytas aukšto rango Irano generolas bei Irako sukarintos organizacijos vadas, o Teheranas raketomis apšaudė Irako karines bazes. Po šių įvykių Irako parlamentas nubalsavo reikalauti, kad iš šalies būtų patrauktos visos užsienio šalių pajėgos.
Tačiau parlamento balsas buvo teisiškai neįpareigojantis. Ketvirtadienį JAV specialusis pasiuntinys Sirijai ir koalicijai prieš „Islamo valstybės“ grupuotę teigė, kad Vašingtonas derybų dėl karių patraukimo dar nepradėjo.
Tačiau jis taip pat minėjo, kad po JAV antskrydžio prieš Irano generolą ir Irako vadą koalicijos operacijos prieš džihadistus kol kas nėra vykdomos.
„Sustabdėme koalicijos operacijas labiausiai dėl to, kad prioritetą teikėme pajėgų apsaugai, ir dabar laukiame, ką nuspręs Irako vyriausybė“, – sakė Jamesas Jeffrey‘us.
Ilgai prieštaravęs JAV pajėgų veikimui Irake, M. Sadras pasinaudojo minios pykčiu dėl JAV antskrydžio, kad suburtų „milijoninę, taikią, vieningą demonstraciją Amerikos karių kontingentui ir jų pažeidimams pasmerkti.“
M. Sadro iniciatyvą parėmė ir dažniausiai prieš jį nusiteikusios Iraną remiančios sukarintos organizacijos „Hashed al-Shaabi“ atšakos.
Ruošiantis numatomam protestui ketvirtadienio naktį visame Bagdade buvo įsteigta papildomų patikrinimo punktų.
Tačiau atskirų protestų prieš vyriausybę, kuriuose nuo spalio jau žuvo 470 žmonių, dalyviai baiminosi, kad M. Sadro iniciatyva atitraukia valdžios dėmesį nuo jų reikalavimų.