Traukiantis Amerikai konfliktas intensyvėja

Pokalbio telefonu su V.Putinu metu A.Merkel ir E.Makronas išreiškė „nerimą dėl Sirijos Idlibo provincijos gyventojų humanitarinės katastrofos“, skelbia Vokietijos vyriausybė.

Nuo gruodžio tebesitęsiantis Sirijos prezidento Bašaro al Asado (Bashar al-Assad) pajėgų, remiamo Rusijos, puolimas Idlibe privertė beveik milijoną civilių bėgti iš savo namų.

Abu ES lyderiai „išreiškė norą susitikti su prezidentu V.Putinu ir prezidentu R.T.Erdoganu ir rasti politinį krizės sprendimą“. A.Merkel ir E.Makronas taip pat „paragino nedelsiant nutraukti kovas ir užtikrinti humanitarinės pagalbos prieigą tiems, kuriems jos reikia“.

Dabartinė iš savo namų priverstų bėgti žmonių banga yra pati didžiausia nuo 2011 m., kai prasidėjo Sirijos pilietinis karas. Per 9 metus iš savo namų pabėgo milijonai civilių, kare iš viso žuvo daugiau nei 380 tūkst. žmonių.

Rusija trečiadienį vetavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją, raginančią paskelbti paliaubas Idlibe, po įtempto posėdžio teigė diplomatai. JT ketvirtadienį paragino Turkiją priimti daugiau pabėgėlių iš Sirijos, tačiau Ankara tam itin priešinasi, nes šalyje jau dabar glaudžiasi apie 3,7 mln. sirų migrantų.

Užvakar per Rusijos lėktuvų antskrydį Idlibo provincijoje žuvo du Turkijos kariai, dar penki buvo sužeisti, skelbė Turkijos gynybos ministerija ir nurodė, kad šalies kariškiai sudavė atsakomąjį smūgį. Pasak ministerijos, atsakomojo smūgio metu sunaikinti penki Sirijos tankai, du šarvuotieji transporteriai, du šarvuoti pikapai ir haubica.

Pagal Turkijos ir Rusijos susitarimą, sukilėlius remianti Turkija turi 12 stebėjimo postų Idlibe, tačiau šį mėnesį Ankaros pajėgos yra puldinėjamos Sirijos režimo pajėgų. Anksčiau šį mėnesį per Sirijos režimo pajėgų surengtas atakas žuvo 13 turkų karių ir vienas civilis darbuotojas.

Komentuoja M.Mažvydo nacionalinės bibliotekos analitikas, saugumo politikos ekspertas Ignas Stankovičius:

Visa tai prasidėjo nuo ankstesnės Jungtinių Valstijų pozicijos pokyčių bei visų šnekų apie pasitraukimą iš regiono. Kai iš žaidimo pasitraukia vienas jėgos centras, pasidaro pasyvus, visuomet atsiranda, kas jį pakeičia. Taigi JAV sumažino savo įtaką ir reikšmę tame regione, o kaip visi žino - šventa vieta tuščia nebūna...

Vadinasi, visos kitos pusės Sirijoje pradėjo intensyviau realizuoti savo interesus. Žaidime liko Turkija, Iranas, Bašaras al Asadas ir Rusija. Rusijos žaidimas nuo pat pradžių buvo toks: siekis sureikšminti save pasauliniame kontekste ir tapti vienu iš svarbių galios centrų, esančių tame regione. Reikia pripažinti, kad jie tą pasiekė ir dabar be jų negalės būti sprendžiamas konfliktas.

Be to, ten egzistuoja ir tam tikros teritorinės pretenzijos - Sirija su Turkija nepripažįsta vieni kitų aspiracijų į tam tikras pasienyje esančias teritorijas. Taigi, Turkija dabar remia ten gyvenančius proturkiškus žmones, kurie susibūrę į ginkluotas grupuotes, o rusai juos yra „pakrikštiję“ teroristais. Todėl, kaip rusai aiškina, bombarduodami jie padeda legaliai ir teisėtai Sirijos valdžiai išstumti teroristus iš jų užimtų vietų. Kitaip tariant, dabar turės nusistovėti kažkokia nauja pusiausvyra.

Aišku, čia gana komiškai atrodo Turikija, perkanti rusiškas priešlėktuvines sistemas S-400, tačiau dabar amerikiečių prašo „Patriot“ sistemų, kad galėtų skraidyti turkiški F-16... Kadangi tos sistemos tarpusavyje suderintos, turkai tiesiog bijo, kad rusiškomis sistemomis numušinės savų pačių lėktuvus. Netikiu, jog rusai buvo tokie kvaili, kad perduotų turkams visus „savas-svetimas“ kodus... Kitaip sakant, turkiškos S-400 rusiškus lėktuvus atpažins kaip savus.