Maskva vakar apkaltino JAV ir kitas NATO valstybes Ukrainą pavertus „parako statine". Kaltinimas buvo išsakytas Vakarams pareiškus susirūpinimą dėl Rusijos sutelktų karių prie Ukrainos pasienio.
1 nuotr.
„JAV ir kitos NATO šalys tyčia verčia Ukrainą parako statine", - sakė užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas, o jo komentarą paskelbė Rusijos naujienų agentūros. Jo teigimu, esą Vakarų šalys padidino ginklų tiekimą į Ukrainą.
Pastarosiomis savaitėmis suintensyvėjo Ukrainos karinių pajėgų ir Maskvos remiamų separatistų susirėmimai Rytų Ukrainoje. Rusija netoli Ukrainos pasienio ėmė telkti karius ir taip sukėlė tarptautinės bendruomenės susirūpinimą dėl situacijos pablogėjimo daugiausiai rusiškai kalbančių žmonių apgyvendintame regione, kuris jau ne vienus metus yra krečiamas karinio konflikto.
„Jei situacija pablogės, be abejo, padarysime viską, ką galime, kad užtikrintume mūsų piliečių saugumą, kad ir kur jie būtų", - teigė S.Riabkovas. „Tačiau visa atsakomybė už galimo konflikto paūmėjimo pasekmes teks Kijevui ir jo sąjungininkėms Vakaruose", - tikino užsienio reikalų viceministras.
Žibalo į ugnį papylė ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, vakar pareiškęs, kad Rusija turėtų nutraukti „nepagrįstą" kariuomenės prie Ukrainos pasienio telkimą. „Rusija privalo nutraukti karinių pajėgų telkimą Ukrainoje ir aplink ją, atsisakyti provokacijų ir nedelsiant deeskaluoti situaciją", - sakė jis.
Užvakar vėlai vakare netoli Majorsko kaimo, maždaug 35 km į šiaurę nuo separatistų bastiono Donecke, žuvo vienas Ukrainos karys, dar du buvo sužeisti, dronui numetus granatą ant Kijevo karių pozicijų, pranešė karinės pajėgos.
Vakar Briuselyje lankėsi Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, ten jis susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi. O netrukus kiek vėliau susitiko ir su JAV valstybės sekretoriumi Entoniu Blinkenu (Antony Blinken).
Prieš susitikimus jis teigė norįs aptarti galimą Vakarų paramą Ukrainai. „Jau dabar turime aptarti praktinę paramą, kurios Ukraina sulauktų didelio masto ginkluoto konflikto atveju", - pirmadienio vakarą televizijos transliacijos metu sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras.
Didžiojo septyneto pareiškimas
G7 šalių užsienio reikalų ministrai išplatino bendrą pareiškimą prieš prasidedant NATO viršūnių susitikimui Briuselyje, kilus nerimui, kad nuo 2014 m. besitęsiantis karinis konfliktas Rytų Ukrainoje gali vėl įsižiebti.
Ministrai, daugumos kurių šalys taip pat priklauso NATO, „yra giliai sunerimę dėl didelio Rusijos kariuomenės pajėgų telkimo prie Ukrainos sienų ir neteisėtai aneksuotame Kryme", sakoma pranešime.
„Šis plataus masto pajėgų judėjimas be išankstinio įspėjimo kelia grėsmę ir destabilizuoja situaciją. Mes raginame Rusiją nutraukti savo provokacijas ir nedelsiant deeskaluoti įtampą pagal tarptautinius įsipareigojimus", - teigiama pranešime.
G7 šalys - JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Italija, Kanada ir į NATO sudėtį neįeinanti Japonija - taip pat paragino Rusiją laikytis „tarptautinių principų ir įsipareigojimų dėl kariuomenės judėjimo skaidrumo".
Kovą G7 šalys teigė nepripažįstančios Krymo aneksijos, o dabar pakartojo ankstesnį pranešimą, kuriame išreiškė paramą „Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui pagal tarptautinės bendruomenės pripažintas sienas" ir palaikymą „Ukrainos susilaikymo pozicijai".
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
