1 nuotr.Į NATO viršūnių susitikimą išvykstančios krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės teigimu, atrodo, jog Aljanso narės pasieks bendrą sutarimą dėl gynybos išlaidų didinimo iki 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Politikė tikina kol kas ruošiamame susitikimo deklaracijos tekste nemačiusi, jog Ispanijai būtų pritaikyta išlyga dėl finansavimo lygio.
„Tekste aš nematau išimčių“, – paklausta apie viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, esą Ispanijai numatyta atitinkama išimtis dėl gynybos finansavimo, sakė D. Šakalienė.
Kaip ELTA skelbė jau anksčiau, premjeras Pedro Sanchezas atskleidė, kad su NATO pavyko susitarti dėl to, kad Ispanijai nebūtų taikomas 5 proc. BVP gynybos finansavimo rodiklis. Ši šalis prieš tai prieštaravo didesnėms gynybos išlaidoms.
Nors žiniasklaidoje jau skelbiama ir apie tai, kad NATO valstybės narės pasiekė sutarimą ir dėl didesnių asignavimų krašto apsaugai, ministrė tikino laukianti galutinių sprendimų ir rezultato.
Ji pastebi, kad tarp Aljanso šalių yra skirtingų vertinimų, kada NATO narės turėtų pasiekti 5 proc. nuo BVP gynybai kartelę.
„Na, iš visko atrodo, kad turėtų vis dėlto būti tas sutarimas, bet esu labiau linkusi, kai jau viskas iš tikrųjų įvyks, tada tą rezultatą patvirtinti. Iš principo tai yra kritiškai svarbu – kad NATO Aljansas pasiųstų vieną, vieningą strateginę žinią – kad ženklus ir greitas gynybos išlaidų didinimas yra matomas kaip prioritetas. Be jokios abejonės, tai, iki kada didinamos gynybos išlaidos, matyt yra matoma kiek skirtingai. Lietuva vertina, kad 2030-ieji yra vėliausia data, iki kada tai turėtų būti. Kitos valstybės šiuo atveju tą datą vertina kitaip“, – dėstė ji, pažymėdama, kad Lietuva ir toliau tvirtai rems savo poziciją ir išsakys argumentus jai paremti.
Pasiteiravus, ar deklaracijoje jau yra numatytas ir konkretus terminas dėl gynybos išlaidų didinimo, ministrė pakartojo, jog Lietuva laikysis savo pozicijos siekiant įtikinti partnerius.
„Iš principo, tas terminas yra aiškus, tačiau mes vis tiek, kaip ir sakiau, laikysimės savo pozicijos. Lietuva, matyt, yra pripratusi būti atkakli. Kartais greičiau pavyksta, kartais ne iš karto“, – kalbėjo socialdemokratė.
„Esame turėję situacijų, kai iki paskutinio momento vyksta pasikeitimai“, – sakė ji.
Klausiama, ar diskusijos dėl to, kaip greitai NATO narės turi pasiekti 5 proc. nuo BVP gynybai ribą nekelia rizikos, jog Europa gali judėti dviem greičiais ir ambicingai asignavimus didins tik rytinio flango narės, D. Šakalienė leido suprasti, kad į situaciją žiūri pozityviau.
„Man atrodo, kad dabartinis procesas, kuris vyksta praktiniame lygmenyje, jau vyksta ženkliai sparčiau – tam tikri įsipareigojimai, kurie jau šiuo metu yra vykdomi, tam tikras karinis planavimas, kuris yra vykdomas, jis iš tiesų eina į priekį ženkliai ir pastebimai. Kai kalbame apie atskirų valstybių indėlį – jų pozicijos per pastaruosius 5 mėnesius pasikeitė taip ženkliai, kad tikrai galima leisti sau daryti prielaidą, kad per ateinančius 12 mėnesių jos taip pat dar keisis“, – aiškino D. Šakalienė.
Tikisi, kad 1,5 proc. nuo BVP išlaidoms, susijusioms su gynyba, „netaps kūrybinių sprendimų krepšeliu“
Ministrė taip pat nurodė, kad sutarime lieka NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte pasiūlytas 3,5 proc. ir 1,5 proc. nuo BVP modelis – didžioji dalis būtų skiriama tiesioginėms karinėms reikmėms, o mažesnioji – susijusioms išlaidoms.
„Aš labai tikiuosi, kad tas 1,5 proc. netaps įvairių kūrybinių sprendimų krepšeliu“, – pridūrė ji.
NATO šalių lyderiai viršūnių susitikime Hagoje dalyvaus birželio 24–25 dienomis. Pagrindinės temos bus Rusijos karas Ukrainoje bei NATO šalių gynybos išlaidų didinimas.
