Taivanas nepasiduos Pekino spaudimui ir gins savo demokratinį gyvenimo būdą, sekmadienį sakė prezidentė Tsai Ing-wen po virtinės Kinijos karo lėktuvų įsiveržimų į salos oro gynybos zoną. 23 milijonai Taivano, save laikančio nepriklausomu, gyventojų patiria nuolatinį Kinijos invazijos pavojų, nes Kinija laiko salą savo teritorija ir žada ją susigrąžinti.
1 nuotr.
„Kuo daugiau pasieksime, tuo didesnį spaudimą patirsime iš Kinijos“, – teigė Tsai Ing-wen. Jos kalba buvo pasakyta minint Taivano nacionalinę dieną. „Niekas negali priversti Taivano eiti Kinijos mums nurodytu keliu“, – kalbėjo prezidentė. Ji apibūdino Taivaną kaip „pirmąją demokratijos gynybos liniją“. „Tikimės (...) santykių (su Pekinu) pagerėjimo ir nesielgsime neapgalvotai, tačiau neturėtų būti jokių iliuzijų, kad Taivano žmonės pasiduos spaudimui“, – pridūrė ji.
Abi šalys valdomos atskirai nuo Kinijos pilietinio karo pabaigos 1949 metais.
Dvejus rinkimus laimėjusi Tsai Ing-wen nekenčiama Pekino, nes laiko Taivaną „jau nepriklausoma“ šalimi, o ne „vienos Kinijos“ dalimi. Tačiau ji taip pat nesiėmė veiksmų oficialiai paskelbti nepriklausomybę – Pekinas seniai įspėjo, jog tai būtų „raudonoji linija“, kuri paskatintų invaziją.
Sekmadienio kalboje Tsai Ing-wen pakartojo savo raginimą Pekinui „pradėti dialogą pariteto pagrindu“ ir sakė palaikanti dabartinį dviejų kaimynių status quo. Tačiau ji perspėjo, kad tai, kas atsitiks Taivanui, turės didelį poveikį regionui ir pasauliui.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
