Buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tonis Bleras (Tony Blair) dėl karo Irake penktadienį viešai aiškinosi šešias valandas, praneša "Sky News".
Proceso metu T. Bleras pareiškė, kad nesigaili dėl Irako kampanijos, nes, jo nuomone, pasaulis be Sadamo Huseino (Saddam Husseino) tapo saugesnis. Po tokio pareiškimo publika, kurioje buvo ir Irake žuvusių britų karių šeimų nariai, ėmė šaukti.
T. Bleras taip pat pareiškė, kad sprendimas įsiveržti į Iraką 2003 metais jam reiškė didelę atsakomybę. Šį žingsnį prieštaringai įvertino visuomenė, ir buvęs Britanijos vyriausybės vadovas dėl to apgailestauja.
Be to, T. Bleras paneigė versiją, kuria remiantis, britų kariams Irake trūko finansavimo ir ginkluotės.
T. Bleras pripažino, kad dalis jo patarėjų buvo prieš karą Irake, tačiau buvęs tuometinis generalinis prokuroras patikino, kad kampanija bus teisėta. Vėliau to paties proceso metu kalbėjęs buvęs Britanijos generalinis prokuroras lordas Goldsmitas (Goldsmith) pareiškė, kad iš pradžių abejojo dėl kariuomenės įvedimo Irake teisėtumo, tačiau vėliau apsigalvojo. Jis pareiškė pajutęs, kad premjeras būtų blogai reagavęs į neigiamą atsakymą.
Tuo tarpu prie pastato, kur vyko T. Blero apklausa, buvo susirinkę demonstrantai. Jie atnešė karstą, daugelis buvo susirakinę antrankiais ir rankas išsitepę netikru krauju. Demonstrantai taip pat šaukė Irake žuvusių karių vardus ir pavardes.
Speciali komisija, sukurta ištirti Britanijos dalyvavimo Irako kare aplinkybes, buvo sudaryta iš karto po to, kai išsiaiškinta, kad dalis faktų, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas įsiveržti į Iraką, buvo sufabrikuoti. Buvo paneigti T. Blero žodžiai, kad Irake atominis ginklas gali būti panaudojus praėjus 45 minutėms po S. Huseino įsakymo. 2003 metų karo Irake metu atominių ginklų Irake taip ir nebuvo rasta.