respublika.lt

Švedijoje pasibaigusios politinės krizės pamokos Lietuvai (23)

2021 rugpjūčio 01 13:00:00
Arvydas GUOGIS, Mykolo Romerio universiteto, Viešojo administravimo instituto profesorius

Paprastai prognozuojama, stabili Švedija antrą kartą savo naujausioje istorijoje buvo atsidūrusi politinės krizės ir neaiškumo chaose, kai parlamento (Riksdago) nariai išreiškė nepasitikėjimą ministru pirmininku socialdemokratu Stefanu Liofvenu (Stefan Löfven).

×
nuotr. 1 nuotr.
Arvydas Guogis. Eltos nuotr.

 

Po pralaimėto balsavimo dėl pasitikėjimo S.Liofvenas galėjo skelbti naujus Riksdago rinkimus, tačiau galėjo ir atsistatydinti. Jis pasirinko pastarąją alternatyvą - kaip mažesnę blogybę, nes eiliniai Riksdago rinkimai yra ir taip numatyti visiškai greitai - 2022 metų rugsėjį. Parlamento pirmininkas Andreasas Norlundas pasiūlė dešiniosioms partijoms suformuoti vyriausybę, tačiau Nuosaikiosios (Moderatų) partijos lyderis Ulfas Kristersonas nesulaukė reikiamos paramos naujos vyriausybės formavimui. Tokiu atveju S.Liofvenas vėl užsitikrino paramą, ir buvo patvirtintas premjeru.

Šį kartą politinė krizė Švedijoje kilo dėl būsto nuomos kainų ir jų reguliavimo. Iki dabar būsto nuomos kainų nustatymas veikė tarpinėje būklėje - tarp laisvai nustatomų ir griežtai kolektyviai reguliuojamų. Tai, kad būsto nuomos kainos Stokholme nebuvo pasiekusios tokių aukštumų kaip kitose sostinėse, buvo laisvos rinkos pragaištingumo ir kolektyvinio kainų reguliavimo pranašumo įrodymas. Tačiau dešiniosios partijos, ir būtent tos, kurios specialiu susitarimu buvo įsipareigojusios remti socialdemokratus, pareikalavo „atpalaiduoti būsto nuomos kainas". Tada jau Švedijos Kairioji partija (buvę eurokomunistai) pareiškė, kad jie neberemia Socialdemokratų darbo partijos, jeigu socialdemokratai sutinka su dešiniųjų reikalavimu, ir politinė krizė prasidėjo.

Šiai Švedijos politinei krizei buvo būdinga tai, kad anksčiau kaip homofobiška ir rasistinė vertinta kraštutinė dešinioji Demokratų partija tapo labiau sistemine partija. Jos radikalumas mažumų ir imigrantų klausimais sumažėjo, o kitų dešiniųjų partijų padidėjo - todėl tarp jų nebėra tokio aiškaus prieštaravimo. Tačiau Švedijos politinėje sistemoje išlieka aktualus senasis kairės-dešinės politinio spektro pasiskirstymas. Jeigu moraliniais-psichologiniais, vertybiniais klausimais kairės ir dešinės pozicijos Švedijoje dažniausiai sutampa, tai socialiniais-ekonominiais klausimais jos stovi skirtingose pozicijose. Dešiniosios - už laisvesnę rinką, socialdemokratai, žalieji ir kairieji - už labiau reguliuojamą socialinę rinką. Socialdemokratai, žalieji ir kairieji nenori visiškai demontuoti vadinamojo „švediško socialinio modelio". Švedijos politinės sistemos atveju mes matome, kad senasis, tradicinis politinių partijų spektras - tarp kairės ir dešinės - išlieka. Tuo Švedijos sistema aiškiai skiriasi nuo daugelio Centrinės ir Rytų Europos šalių, kur skirtumai tarp kairės ir dešinės yra „išsiplovę", o partijų pavadinimai nieko nebereiškia nei ideologiniu, nei praktiniu požiūriu.

Norėtųsi, kad naujoji Lietuvos socialdemokratų vadovybė, taip kaip Švedijos, skirtų didesnį dėmesį kairiųjų - socialinės rinkos ekonomikos - idėjų realizavimui, nes socialiniai-ekonominiai klausimai yra būtent tie politiniai klausimai, kurie formuoja partijų identitetą ir specifiką, jeigu nenorima atstovauti visiems pagal „catch all" („atstovauk visiems") metodą. Lietuvoje tik liberalų partijų priešrinkiminė ideologinė ir porinkiminė praktinė veikla sutapo. Šiuo metu tai aiškiausiai matyti Laisvės partijos veikloje. Kitos gi politinės partijos per atkurtos Lietuvos trisdešimtmetį vykdė daugiau mažiau tą pačią neoliberalinę politiką, ką pripažįsta ir daugelis politologų. Lyginant Švedijos sistemą su Lietuvos, įdomu tai, kad Švedijos kairieji iš esmės atstovauja didelei viduriniajai klasei, nes marginalinių grupių šalyje yra mažai ir jos yra negausios. O Lietuva, kuri pasižymi kur kas didesne socialine atskirtimi ir turi apie 20 proc. gyventojų, gyvenančių skurde, bei ne tokią didelę viduriniąją klasę, faktiškai jų interesams atstovaujančios partijos neturi.

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (23)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • COVID-19: Australijos krepšinio lygoje žaidžiantis krepšininkas neteko darbo, nes atsisakė pasiskiepyti nuo kovido.
  • NEDARBAS: Latvijoje nedarbas sumažėjo iki 6,9%, tuo tarpu Lietuvoje jis siekia - 12,2%.
  • NARKOTIKAI: Indijoje konfiskuota 2,7 milijardo vertės heroino, kuris atkeliavo iš Afganistano.
  • ATLYGINIMAI: Dėl padidėjusių dujų kainų Achema stabdo vieną iš dviejų amoniako cechų ir tai gali paveikti 400 darbininkų darbo vietas bei pajamas.
  • RENTGENAS: Muitinės departamentas iš kinų perka rentgeno aparato įrengimą Kenos muitinėje pasienyje su Baltarusija.
  • ŠILDYMAS: Visoje Lietuvoje rugsėjo mėn. už šilumą mažiausiai moka AB „Kauno energija" aptarnaujami vartotojai (3,26 ct/kWh su PVM), daugiausiai – UAB „Litesko" filialo „Biržų šiluma" aptarnaujami vartotojai (9,01 ct/kWh su PVM).
  • DEPORTACIJA: JAV valdžia pradėjo deportuoti daugelį iš daugiau kaip 12 tūkst. migrantų, kirtusių sieną iš Meksikos Siudad Akunjos ir įsirengusių stovyklą šalia Teksaso Del Rijaus.
  • PAKEITIMAS: Įstatymo projekte numatytas Darbo kodekso pakeitimas numato „mamadienius“ ir „tėvadienius“ suteikti šeimoms, auginančioms 2 ir daugiau vaikų iki 16 m.: priėmus šį teisės aktą šeimų, galinčių pasinaudoti „mamadieniais“ ir „tėvadieniais“, padidėtų 34,6 tūkst. iki 131,6 tūkst.
  • SAVIŽUDYBĖ: Praėjusią savaitę, įtariama dėl patirto mobingo, nusižudė Respublikinės Vilniaus Lazdynų universitetinės ligoninės medikas.
  • PINIGAI: Labiausiai per metus (2021 metų rugpjūčio mėnesį, palyginti su 2020 metų rugpjūčio mėnesiu) brango būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras – 13,7 proc.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar piniginis atlygis paskatintų skiepytis nuo COVID-19?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip vertinate rugsėjo 10d. mitingą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+4 +7 C

+4 +7 C

 

+2 +12 C

+6 +12 C

+6 +13 C

 

+9 +14 C

0-5 m/s

0-4 m/s

 

0-11 m/s

       

Nuorodos