Donaldas Trumpas norėjo veikti drąsiai – surengti aukšto lygio viršūnių susitikimą su Vladimiru Putinu, kad patikrintų, ar Rusijos lyderis sutiks eiti į kompromisą dėl karo Ukrainoje.
Tačiau atrodo, kad galiausiai nusileido ne V. Putinas, o pats D. Trumpas.
V. Putinas, akivaizdžiai džiaugdamasis tuo, kad pirmą kartą po to, kai 2022 m. davė nurodymą užpulti Ukrainą, gali vėl žengti Vakarų žeme, per derybas Aliaskos oro pajėgų bazėje jokių akivaizdžių nuolaidų nepadarė.
Trumpoje bendroje spaudos konferencijoje su D. Trumpu, kuris kaip reta į žurnalistų klausimus neatsakinėjo, V. Putinas vėl kalbėjo apie tai, kad reikia pašalinti karo Ukrainoje „pagrindines priežastis“ ir perspėjo Kijevą bei europiečius netrukdyti siekti „besiformuojančios pažangos“ su Jungtinėmis Valstijomis, kurios, vadovaujant D. Trumpo pirmtakui Joe Bidenui, buvo didžiausios Ukrainos gynėjos.
Save derybų meistru vadinantis D. Trumpas pripažino, kad „susitarimo nėra“, tačiau tvirtino, kad nesutarimų buvo „labai nedaug“, aiškiai nenurodydamas, kuriose srityse jų visgi būta.
Tačiau po kelių valandų D. Trumpas savo socialinių tinklų platformoje „Truth Social“ paskelbė, kad norėtų, jog Rusija ir Ukraina vietoje paliaubų „siektų taikos susitarimo, kuris padėtų užbaigti karą“.
D. Trumpo administracija jau kelis mėnesius siekė paliaubų, su kuriomis D. Trumpo spaudžiamas sutiko ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. V. Putinas ne kartą atmetė paliaubų pasiūlymus ir tęsė Ukrainos puolimą, siekdamas įgyti kuo didesnį pranašumą mūšio lauke.
V. Putinas ir vėl paviliojo D. Trumpą
Po to, kai buvo plačiai sukritikuotas dėl savo nuolankaus pasirodymo per 2018 m. aukščiausiojo lygio susitikimą su V. Putinu Helsinkyje, D. Trumpas pažadėjo būti griežtas Rusijos prezidentui.
Tačiau V. Putinas ir vėl rado būdų, kaip paglostyti D. Trumpo, kuris savo antrąją kadenciją be paliovos dejuoja dėl daugybės jo neva patirtų nuoskaudų, savimeilę.
Pavyzdžiui, V. Putinas prieš kameras D. Trumpui pasakė, kad karo, kurį pradėjo pats V. Putinas, nebūtų buvę, jei 2022 m. prezidentu būtų buvęs ne J. Bidenas, o D. Trumpas.
D. Trumpas skundėsi dėl to, kokią įtaką jo santykiams su V. Putinu padarė jo paties „apgaule“ vadinamos JAV žvalgybos išvados, jog Rusija kišosi į 2016 m. rinkimus, kad jam padėtų.
Po aukščiausiojo lygio susitikimo duodamas interviu televizijos kanalo „Fox News“ laidų vedėjui Seanui Hannity, D. Trumpas sakė, kad „vienas iš įdomiausių dalykų“, kuriuos jam papasakojo V. Putinas, buvo susijęs su... JAV balsavimo sistema.
D. Trumpas pritariamai kalbėjo, kad V. Putinas, kuris Rusiją valdo nuo 2000 m. ir praėjusiais metais vėl buvo paskelbtas rinkimų nugalėtoju su 88 proc. balsų, papasakojo jam apie balsavimo paštu riziką, o kalbėdamas apie 2020 m. rinkimus, kurių metu D. Trumpas pralaimėjo J. Bidenui, pasakė: „Tuos rinkimus laimėjote labai didele persvara“.
JAV rinkimų institucijos ir ekspertai nerado jokių įrodymų, kad per 2020 m. rinkimus būtų sukčiauta balsuojant paštu. Tuo tarpu D. Trumpas jų rezultatus atsisakė pripažinti ir tai buvo pirmas toks atvejis JAV istorijoje.
„Gėdinga“? Ar palaukime ir pamatysime?
D. Trumpo varžovai iš Demokratų partijos piktinosi, kad aukščiausiojo lygio susitikime nebuvo pasiekta jokio proveržio, ir teigė, kad jis tik normalizavo V. Putino, kuriam Tarptautinis baudžiamasis teismas yra išdavęs arešto orderį, padėtį.
„Trumpas, tiesiogine to žodžio prasme nutiesdamas raudoną kilimą, įteisino Rusijos agresiją ir nuplovė Putino karo nusikaltimus. Tai gėdinga“, – sakė Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto vyriausiasis demokratas Gregory‘is Meeksas.
Tačiau ekspertų teigimu, visiškai nurašyti aukščiausiojo lygio susitikimą dar ne laikas, nes dar daug kas nežinoma apie tai, kas buvo aptarta už uždarų durų. Be to, D. Trumpas pirmadienį Baltuosiuose rūmuose susitiks su V. Zelenskiu.
Organizacijos „Defense Priorities“, pasisakančios už tai, kad JAV turėtų laikytis santūrumo, karinės analizės skyriaus vadovė Jennifer Kavanagh teigė, kad D. Trumpo kritikai klydo sakydami, jog jis „atiduos Ukrainą Putinui arba privers Kijevą sutikti su kapituliacija“.
„Jis daugiausia dėmesio skyrė ir tebeskiria tam, kad Putinas sėstų prie derybų stalo. Trumpas už savo pastangas nusipelno pagyrimo, o ne pasmerkimo“, – sakė ji.
Tačiau Vokietijos Maršalo fondo vyresnioji mokslo darbuotoja Kristine Berzina tvirtino, kad iš pat pradžių buvo manoma, jog „Putinas laimėjo jau vien dėl to, kad pasirodė, o D. Trumpas buvo nekalbus ir įsitempęs, todėl Putinas galėjo kontroliuoti kalbas“.
„Būdamas žmogumi, kuris taip mėgsta šou, labai neįprasta, kad Trumpas leido Putinui sublizgėti susitikime, kuris turėjo būti Trumpo šou“, – paaiškino ji.