Sunkios neuždirbtų milijardų dalybos

Praėjus jau trims intensyvių derybų dienoms, 27 ES valstybių narių lyderiai vis dar nesutaria dėl tikslaus 750 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimo fondo paskolų ir išmokų dydžio ir sąlygų.

Visą pirmadienio naktį ES šalių lyderiai derėjosi mažomis grupelėmis, tačiau susitarimo pasiekti nepavyko, o derybose nuspręsta skelbti pertrauką iki 17 val. Lietuvos laiku.

Pirmadienio vakarą Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Šarlis Mišelis (Charles Michel) pateikė dar naujesnį pasiūlymą - išmokų dalį sumažinti iki 390 mlrd. eurų ir atitinkamai padidinti paskolų dalį.

Pritarimą tokiam pasiūlymui išreiškė Austrijos kancleris Sebastianas Kurcas (Sebastian Kurz), tiesa, kol kas neaišku, kokios pozicijos laikysis kitos šalys.

27 ES šalių lyderių viršūnių susitikimas tęsiasi nuo penktadienio - jie susirinko į Briuselį, kad aptartų trilijono eurų ES biudžetą ateinantiems septyneriems metams ir planuojamą ekonomikos skatinimo paketą, kuris turėtų šalims padėti atsigauti po koronaviruso pandemijos.

Derybose šalys yra pasidalijusios į dvi grupes: pirmajai priklauso labiau pandemijos paveiktos valstybės, o antrajai - dėl ekonomikos gaivinimo plano kainos nerimaujančios narės.

Nyderlandai, Švedija ir kitos „taupiosios“ šalys narės spyriojasi prieš šį planą, nes parama esą turėtų būti skiriama ne kaip dotacija, o kaip paskola. Tačiau tokios valstybės, kaip Ispanija ir Italija, trokšta kuo skubiau atgaivinti savo koronaviruso sugriautas ekonomikas ir kaltina ES, kad ši nepakankamai padeda labiausiai nuo pandemijos nukentėjusioms šalims.

Situaciją komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Rolandas Paulauskas:

Tikriausiai niekas nenorėtų kartu su kaimynu imti bendrą paskolą, jeigu tas kaimynas nuolat lėbavo ir išlaidavo... Taip ir čia. Per krizę, kuri prasidėjo 2008 metais ir iki šiol dar nesibaigė, kai kurios Europos valstybės vis dėlto ėmėsi priemonių - mažino biudžetų deficitus, mažino savo valstybių skolas ir pan. Tai - Olandija, Austrija, Vokietija, Suomija... Tačiau daugelis kitų tęsė toliau linksmybes, be proto skolinosi, išlaidavo, netaupė.

Netrukus visus užklupo šitas virusas, per kurį oficialiai italai ir ispanai nukentėjo labiau, nei kiti, nors ir čia kyla daug klausimų... Niekas nežino, kaip jie skaičiavo ir ką nurašė viruso aukoms: čia aiškiai pastebimas suinteresuotumas pavaidinti dideles aukas, tuomet galima tikėtis, kad tave kiek stipriau sušelps... Jie dabar ir sako: mes nukentėjome, duokite mums daugiau pinigų veltui, o skolinkimės visi kartu, nes bus mažesnės palūkanos.

Čia dar prisiminkime, kad vos prieš keletą mėnesių A.Merkel buvo kategoriškai prieš skolinimąsi visos ES vardu, nors dar prieš visus virusus šito labai geidė E.Makronas. Suprantama - Prancūzija yra sunkioje situacijoje, ji suinteresuota skolintis kuo pigiau, nes jai vienai skolina brangiai. Dėl to E.Makronas „laužė“ A.Merkel, kuri labai nenorėjo šelpti pietiečių... Bet kas nutiko dabar? Vokiečiai turi labai siaurą pasirinkimą: jeigu jie laikosi ankstesnės pozicijos, kad skolinasi kiekvienas už tuos procentus, kurių nusipelno, tuomet italai sako, kad mes to nepajėgsime daryti, todėl įsivedame savo pinigą ir išeiname pradžioje iš euro zonos... Įsivaizduokite save A.Merkel vietoje. Iš tikrųjų, yra reali rizika, kad italams ištesėjus šituos grasinimus ES pradės eižėti labai rimtai. O kol kas Vokietija yra pagrindinis laimėtojas šioje Sąjungoje - kokia bebūtų sudėtinga ekonominė situacija kitur. Vertinant 10-20 metų absoliučiais skaičiais Vokietijos eksportas tik auga į kitas ES šalis ir tai vyksta tų šalių sąskaita. Kitaip sakant, Vokietija naudojasi ES rinka ir, matyt, viską paskaičiavus vokiečiai nusprendė dar kartą nusileisti dėl gaunamos naudos.

Žinoma, dalis tų pinigų bus išdalinta veltui, kažkiek gausime ir mes. Bet kur yra bėda? Ta dalis, kuri bus išdalinta veltui, atiteks konkrečioms šalims, bet ES šituos pinigus taip pat skolinasi, o tai reiškia, kad juos vėliau reikės išmokėti. Kitaip sakant, mūsų ainiai, anūkai ir proanūkiai mokės skolas ir palūkanas ilgai bei nuobodžiai, o visiškai neproporcinga šių pinigų dalis nueis italams, ispanams ar portugalams... Čia esmė - proporcijose.

Dar blogiau - nuvertės ir mūsų santaupos. Bet kad tai suprastume, pažvelkime į konkrečius skaičius. Per 100 metų iki 2008 m. krizės pradžios Vakarų pasaulio bankai, iš esmės turintys vieną valiutą - dolerį (kuris kartais dar vadinamas euru, svaru sterlingų ar pan.), iš viso išleido į apyvartą netoli 5 trln. dolerių. Nuo 2008 m. iki 2020 m. viruso krizės šitie bankai išleido dar beveik 10 trln. dolerių. Bet pats įdomumas prasideda tik dabar: per 3-4 pastaruosius mėnesius jie jau išleido į pasaulį per 6 trln. dolerių... Per 3 mėnesius išleido daugiau, negu per 100 metų... Įsivaizduokime, kokie pinigų kiekiai mus pasiekė. Tegul dabar kiekvienas sau atsako: ar galima amžinai gyventi tokio popierių spausdinimo variklio sąlygomis? Tik laiko klausimas, kada šis variklis sustos...