Beatodairiška ir anti demokratinė kovidinė politika augina jai besipriešinančių partijų reitingus. Apžvelkime politinę situaciją Austrijoje ir Prancūzijoje.
3 nuotr.
2022 metų balandį prancūzai rinks naują prezidentą. Prancūzijos prezidento rinkimai yra žymus politinis įvykis tos šalies gyvenime, nes ju aukščiausias vadovas turi gan dideles galias. Pagrindiniai šių metų kandidatai, kurie turi realius šansus patekti į antrąjį turą yra dabartinis prezidentas Emanuelis Makronas ir Marina Le Pen.
Reitingai skelbiami dvejopi. Štai Le Pen judėjimo Facebook puslapyje skelbiama, kad Marina turi 29% palaikymą, o Makronas - 18%. Tačiau tinklapis politico.eu skelbia, jog lapkričio 29 dienos duomenimis dabartinį prezidentą Makroną remia 24%, o Le Pen - 18%. Tinklapio duomenimis 27% palaikymą Marina turėjo birželio mėnesį, o galutinė jų prognozė, kad Le Pen ir Makronas susigrums antrame ture, kur dabartinis prezidentas laimės 55% prieš Marinos 45%. Prognozes galite pamatyti čia.
Sunku pasakyti, kurie reitingai tikslūs. Šiek tiek stebina gan nemažas dabartinio prezidento palaikymas, nes jo valdymas buvo gana prieštaringas bei paženklintas masinių streikų ir protestų. Vien, ko vertas „geltonųjų liemenių" judėjimo atsiradimas, kuris neseniai minėjo 3 metų sukaktį, o kur dar dabartiniai protestai prieš kovidinę politiką.
Kadangi Marina Le Pen žymi visai priešingos politikos kryptį (jį pasisako prieš priverstinį vakcinavimą, masinę imigraciją ir kritikuoja Europos Sąjungą), tad 2022 metų balandį matysime įdomius rinkimus. Ar laimės „bankų berniuko" dabartinė politika, ar žmonės norės pokyčių. Deja, bet ankstesnių rinkimų patirtis nežada daug optimizmo, nes prieš Mariną, antrame rinkimų ture, susivienija visos politinės jėgos.
Kovidinė politika Austrijoje augina ir jai besipriešinančių politinių partijų reitingus. Kaip jau žinome, tai nuo 2022 metų vasario 1 dienos šioje šalyje vakcinacija taps privaloma. Natūralu, jog tokia politika iššaukia žmonių nepasitenkinimą. Prieš kovidinius ribojimus ir kitas žmonių teisių suvaržymo priemones pasisako Austrijos „Laisvės" partija. Jos reitingai nuo 2020 metų kovo išaugo nuo 13% iki 20% dabar. Tikėtina, kad palaikymas būtų dar didesnis, bet jį apkarpė naujai atsiradusios partijos. Pavyzdžiui, judėjimas „Už pagrindines teises" savivaldos rinkimuose, kurie vyko Žemutinėje Austrijoje, gavo 6,2% balsų. O tai Laisvės partijos regionas.
Na, bet rinkimai ten dar toli.
Beje, įdomią informaciją pateikia Europos užsienio reikalų tarybos surengta visos Europos apklausa. Pasirodo, kad 57 procentai jaunesnių nei 30 metų žmonių teigė, kad jų gyvenimą paveikė pandemija, o vyresnių nei 60 metų amžiaus - tik 35 procentai. Be to, 43 procentai jaunesnių nei 30 metų asmenų teigė, kad įtariai vertina vyriausybės motyvus įvesti uždarymą, o vyresnių nei 60 metų - 28 procentai.
Turbūt nieko nuostabaus, jog antikovidiniuose protestuose galima pamatyti nemažai jaunų veidų. O tolimesnė beatodairiška politika didins politinius reitingus ir kitų Europos šalių partijų, kurios kritikuos pandeminę politiką.
 |
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
