9 nuotr.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula fon der Lejen (centre) su savo eurokomisarais. EPA-Eltos nuotr.

Liaupsina lyčių lygybę

„Kiekvienas mano komandos narys atsineš savo asmeninę istoriją ir požiūrį į Europą. Kiekvienas turės savo politikos sritis ir prioritetus. Tačiau visi kartu būsime viena komanda, dirbanti bendram Europos labui. Būsime viena komanda, dirbanti su šiuo parlamentu ir valstybėmis narėmis, kad būtų sprendžiami lemtingi mūsų kartos uždaviniai. Esame pasirengę“, - kalbą Europos Parlamente pradėjo Europos Komisijos pirmininkė.

U.fon der Lejen akcentavo, kad naujosios Europos Komisijos nariai yra iš skirtingų kultūrų ir šalių, skiriasi jų bagažas ir politinės pažiūros.

„Tarp mūsų yra mokytojų ir ūkininkų, merų ir ministrų, gydytojų ir diplomatų, inžinierių ir verslininkų. Tarp mūsų yra gimusiųjų iki pastatant Berlyno sieną ir gimusiųjų jau ją nugriovus (tą savo kalbose kandidatuodamas į eurokomisaro postą apie save nuolat akcentavo V.Sinkevičius, - aut. past.). Gyvenusiųjų diktatūroje ir padėjusiųjų į mūsų Sąjungą įstoti jaunoms demokratijoms. Tai komanda, kurioje moterų beveik tiek pat, kiek vyrų: iki lygaus skaičiaus tetrūksta vienos moters. Tai rodo, kad padarėme tikrą pažangą ir kad dar liko daug nuveikti. Kaip ir pirmoji EK pirmininko pareigas eisianti moteris, kiekvienas EK kolegijos narys savo kabinete turės vienodai vyrų ir moterų. Pirmą kartą! O baigiantis mūsų kadencijai vienodai vyrų ir moterų bus visų lygių valdymo grandyse. Pirmą kartą!“ - tuo labai džiaugėsi politikė.

ES - pabėgėliams

Pasak jos, gyvename nesustyguotame pasaulyje, kuriame pernelyg daug galios centrų temoka vienašališką konfrontacijos kalbą.

„Tačiau drauge tai yra pasaulis, kuriame milijonai žmonių eina į gatves protestuoti prieš korupciją ar reikalauti demokratinių pokyčių. Pasauliui labiau nei kada nors anksčiau reikia mūsų iniciatyvos. Kad toliau bendrautume su pasauliu kaip atsakingas galios centras. Kad būtume taikos ir teigiamų permainų siekianti jėga. Turime parodyti savo partneriams Jungtinėse Tautose, kad jie gali kliautis mumis kaip daugiašališkumo puoselėtojais“, - sakė pirmininkė.

Politikė davė suprasti, kad Europa ir toliau nesikratys pabėgėlių.

„Turime parodyti savo draugams Vakarų Balkanuose, kad mūsų žemynas bendras, istorija bendra, kultūra bendra ir kad mūsų likimas bus bendras. Mūsų durys lieka atviros“, - šnekėjo U.fon der Lejen.

Nustebino Lietuvos derlius

Pasak jos, jei pasaulyje yra viena sritis, kurioje būtina ES lyderystė, tai - klimato apsauga.

„Tai išgyvenimo klausimas Europai ir pasauliui. Kaip klausimas gali nebūti egzistencinis, jei labiausiai nuo klimato kaitos nukentės 20 šalių, kuriose gyvena 85 proc. skurdžiausių žmonių? Kaip jis gali nebūti egzistencinis, jei matome užtvindytą Veneciją, liepsnojančius Portugalijos miškus ar dėl sausros perpus mažesnį derlių Lietuvoje? Be abejonės, taip nutikdavo ir anksčiau, tačiau ne taip dažnai ir ne taip intensyviai. Kovoti su klimato kaita turime negaišdami nė minutės.“

ES tikslas bus kuriant darbo vietas mažinti išmetamą teršalų kiekį.

„Reikės milžiniškų investicijų į inovacijas, mokslinius tyrimus, infrastruktūrą, būstą ir žmonių mokymą. Reikės viešųjų ir privačiųjų Europos ir nacionalinio lygmens investicijų. ES integruos kovos su klimato kaita finansavimą ne tik į visą biudžetą, bet atsižvelgs į tai ir kapitalo rinkose bei visoje investicijų grandinėje. Regionuose, kurie turės dėti daugiau pastangų nei dauguma, remsime žmones ir įmones“, - žadėjo EK pirmininkė.

Ji pastebėjo, kad Europoje išmetama tik apie 9 proc. viso pasaulio išmetamųjų teršalų, todėl „turime patraukti pasaulį ten, kur einame, ir tai jau vyksta: nuo Kinijos iki Kanados ir Kalifornijos ta pačia linkme eina kiti, kuriantys savo apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemas“.

Robotai-slaugytojai

Politikė žadėjo, kad bus automatizuota veikla, kurią žmonėms atlikti sunku, pavyzdžiui, sunkių daiktų kilnojimą arba kartotinius veiksmus fabrike ar biure prie stalo.

„Taip laimėsime laiko. Laiko tam, kuo mes, žmonės, skiriamės nuo kitų ir ko negali kompiuteriai: empatijai ir kūrybai.Robotai-slaugytojai gali padėti perkelti pacientus iš vienos lovos į kitą, o kompiuterinės programos gali padėti atlikti administravimo užduotis - taip slaugytojai žmonės vėl gaus laiko daryti tai, kas tikrai svarbu: kalbėtis su pacientais, būti su jais“, - sakė U.fon der Lejen.

Pasak pirmininkės, Europos ekonomika atsigavo nuo vienos iš didžiausių po Antrojo pasaulinio karo pabaigos ekonomikos ir finansų krizių.

„Darbo rinka tebėra stipri, o nedarbas toliau mažėja. Tačiau, padangei niaukiantis, Europa turėtų pasirengti tam, kas jos laukia ateityje. Turime pasikliauti tuo, kuo esame stiprūs: savo bendrąja rinka, bendrąja valiuta. Pats metas baigti kurti ekonominę ir pinigų sąjungą, kad būtų užtikrintas augimas ir darbo vietų kūrimas“, - akcentavo ji.

Ypatingą dėmesį U.fon der Lejen žadėjo kovai su onkologinėmis ligomis.

„Kai būdama maža gyvenau Briuselyje, nuo vėžio mirė mano 11 metų sesutė. Pamenu, kokie beviltiškai bejėgiai buvo mano tėvai. Pamenu ir ją ypač rūpestingai slaugiusius medikus. Kiekvienam iš mūsų yra nutikę kas nors panašaus ar bent pažįstame ką nors, kam taip yra nutikę. Vėžio atvejų daugėja, bet ši liga vis geriau diagnozuojama ir gydoma. Europa imsis vadovaujamo vaidmens kovojant su vėžiu“, - žadėjo politikė.

Pagyrė ir V.Sinkevičių

Daug vilčių ji suteikė ir skurdžiausias algas uždirbantiems tiek lietuviams, tiek kitų valstybių gyventojams, net pažadėjo „užtikrinti, kad kiekvienas ES darbuotojas gautų sąžiningą minimalų darbo užmokestį“. O kitas jos teiginys nuskambėjo dviprasmiškai - „pramušti stiklo lubas, t.y. judėti į priekį žmonėms neleidžiančias kliūtis, sudaromas dėl to, kas jie yra, kuo jie tiki ir ką jie myli“.

Pasak U.fon der Lejen, žmonėms rūpi, kokiu oru jie kvėpuoja, kokį vandenį geria, kokį maistą valgo, kokią gamtą puoselėja.

„Visi galime džiaugtis, kad Virginijus Sinkevičius vadovaus Europos kovai, kad būtų išsaugota mūsų biologinė įvairovė ir vandenynai, ir kartu užtikrins mūsų pakrančių ir žvejybos bendruomenių gerovę“, - nuskambėjo ir Lietuvos atstovo pavardė.