respublika.lt

Spekuliantas Dž.Sorošas jau trina rankomis (1)

2016 birželio 24 13:11:08
Ričardas ČEKUTIS, zinios@vakarozinios.lt

Spekuliantas Džordžas Sorošas (George Soros) jau nuo metų pradžios kalba apie naują krizę, o šį mėnesį jis vėl grįžo prie seno savo užsiėmimo ir puolė supirkinėti auksą bei aukso kasyklų akcijas. Ką visa tai reiškia? - klausėme Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro, politikos apžvalgininko Rolando Paulausko.

×
nuotr. 1 nuotr.
Džordžas Sorošas pradėjo kišti pinigus į auksą ir pranašauja naują krizę. EPA-Eltos nuotr.

 

- Ar gali būti, kad Dž.Sorošas šįkart neblefuoja sakydamas, jog pasaulis vėl atsidūrė ant naujos krizės slenksčio? Jeigu tai tiesa, tai kokie šios naujos krizės požymiai?

- Kalbant juokais galima pasakyti, kad Dž.Sorošas pagaliau išgirdo, ką mes „Respublikos“ leidiniuose kalbame ne vienus metus... Krizės pagrindinis požymis yra tas, kad visa Vakarų civilizacija, tiek JAV, tiek ES, tiek ir Lietuva, gyvena ne pagal išgales. Tai reiškia, kad išleidžia daugiau, negu uždirba, valstybių ir gyventojų skolos vis auga, pinigų į rinką yra išmesta galybė... Šiuo metu Europos centrinis bankas emituoja po 80 milijardų eurų kas mėnesį, tačiau ekonomikos sukimosi mechanizmų paleisti vis nepavyksta. O nepavyksta jų paleisti, nes tam trukdo milžiniška skolų našta, tiek įmonių, tiek savivaldybių, tiek valstybių, tiek ir eilinių žmonių. O toks gyvenimas skolon visada turi savo pabaigą.

- Tai galbūt dėl to jis kaip tik šį mėnesį puolė supirkinėti auksą ir aukso kasyklų akcijas? Vis dėlto auksas jam atrodo patikimesnis dalykas negu popieriniai vertybiniai popieriai?


- Tai dar vienas krizės požymis. Pavyzdžiui, JAV dabar nespėjama štampuoti sidabrinių monetų, nes jas masiškai supirkinėja žmonės. O tai reiškia, kad daugelis žmonių jaučia, jog kažkas yra ne taip, nepaisydami visų raminimų, ir stengiasi apsaugoti savo santaupų perkamąją galią, turėti kažkokias atsargas ateičiai, t.y. ieško įvairių vertybių. O auksas, kad ir ką apie jį kas bešnekėtų, tūkstančius metų buvo ta vertybė, kuri leisdavo išsaugoti pinigų perkamąją galią. Prisiminkime Gedimino Vagnoriaus laikus, kai jis sakė: „Laikykite pinigus bankuose, neimkite jų iš ten, aš jums viską grąžinsiu.“ Tie, kurie paklausė, viską prarado, nes pinigų vertė nukrito iš esmės iki nulio... O juk galima buvo sakyti kitaip: „Pirkite už tuos pinigus kas tik ką galite - nekilnojamąjį turtą, auksą, kažkokius vertingus daiktus...“. Taigi, kad ir kiek tas auksas kainuotų ir kaip juo manipuliuotų tas Londono penketukas, kuris kasdien nustatinėja jo vertę, auksas niekada nekainuoja nulio... Vis tiek dalį pinigų susigrąžinsi, o štai laikomi pinigai gali visiškai nuvertėti. Štai dėl to Dž.Sorošas ir perka. Tačiau aukso kaina pasaulyje dirbtinai laikoma maža, kur kas mažesnė, negu natūraliai turėtų būti.

- Kodėl tai daroma?


- O tai daroma tam, kad žmonės neieškotų užuovėjos pirkdami auksą, bet ir toliau liktų su rezervinėmis valiutomis, pirmiausia - doleriu. Kad žmonės išsigandę nebėgtų iš dolerio zonos bei kitų rezervinių valiutų, aukso kaina dirbtinai laikoma žema. Beje, šiemet pirmą kartą aukso kainos nustatymo sistema buvo pakeista: vieni bankai išėjo iš to Londono būrelio, kiti - atėjo, tuomet atėjo kinai... Anksčiau tas būrelis du kartus per parą susiskambindavo ir nustatydavo kainą. Aišku, mūsų ekonomistai pasakos, kad aukso kainą nustato rinka, bet apie tai juokinga net kalbėti... Bet pažvelkime toliau: o juk dar yra vadinamasis popierinis arba investicinis auksas. Sistema ten tokia: pervedate pinigus į banką ar fondą ir jie garantuoja, kad kai jums reikės, tą auksą jie duos, tačiau šiuo momentu jums jo neduoda. Bet yra skaičiuojama, kad to popierinio aukso jau parduota kelis kartus daugiau, negu yra paties aukso atsargų pasaulyje. Tai dar vienas krizės požymis. Kai tik prasidės panika ir žmonės bandys atsiimti, paaiškės, kad to aukso tiek nėra, kiek yra norinčiųjų jo gauti. Bus dar vienas smūgis finansų sistemai. Pridėkime dar faktą, kad Kinija sukūrė savo Šanchajaus aukso biržą ir pradėjo jau pati nustatinėti aukso kainą. Beje, kinai šiandien yra vieni iš pagrindinių aukso pirkėjų pasaulyje. Jeigu jie norės, gali suduoti rimtą smūgį Vakarų civilizacijos finansų sistemai, nustatydami per savo biržą tikrą fizinio aukso vertę, kuriai neturės įtakos jokie Londono penketukai. Bet kuriuo atveju ir Dž.Sorošas, ir daugelis kitų stambių spekuliantų bei investuotojų vienu balsu tvirtina, kad mes gyvename didelės finansinės krizės išvakarėse. Jie sako, kad kažką reikia daryti, nes sistema eina į aklavietę - skolos auga, vartojimas krenta, o naujos pinigų emisijos tik nuvertina pačius pinigus, tačiau nepaisant to ekonomika ir toliau stagnuoja.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • LAIVYBA: Penktadienio vakarą, apie 22 val., laivyba Klaipėdos jūrų uoste atnaujinta, laivai plaukia kaip įprasta.
  • PASIENIS: Per praėjusią parą, nuo penktadienio vidurnakčio iki šeštadienio, pasieniečiai neleistinose vietose iš Baltarusijos neleido patekti 36 migrantams.
  • VAGYSTĖ: Savotišką vagystės rekordą pasiekė nenustatytas vagišius, tą pačią parduotuvę Šiaulių rajone apvogęs 16 kartų: turtinė žala - 362,56 eurų.
  • PATIKROS: Per savaitę matomas žymus nusižengimų sumažėjimas – drastiškiausiai krito pažeidimų, nustatytų viešajame transporte, skaičius, pastebi kassavaitinę ekstremalios situacijos metu taikomų apribojimų laikymosi kontrolę vykdančios institucijos.
  • ŠALYS: Nuo pirmadienio, rugsėjo 27 d., kas savaitę skelbiamame paveiktų šalių sąraše raudoną zoną paliko net trys šalys – Danija, Suomija, Liuksemburgas ir dvi teritorijos – Maljorka (Ispanija) ir Reunjonas (Prancūzija) - kartu su iš žalios zonos perėjusia Čekija jos papildė geltoną zoną.
  • BRANGSTA: Ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad dabar ekonomika yra priešaušryje, kur brangsta ir žaliavos, ir elektra bei dujos, o kainos dar didės.
  • KONKURSAI: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, Kauno miesto savivaldybė šiemet turėjo įvykdyti 45 vadovų konkursus (26 - į bendrojo ugdymo mokyklas, 14 - į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, 4 - į neformalaus vaikų ar suaugusiųjų švietimo įstaigas ir 1 - į švietimo pagalbos įstaigą).
  • KAMEROS: Rūpindamasi gyventojų saugumu, sostinė prie jau turimų 153 vaizdo stebėjimo kamerų įrengia dar 70.
  • BEDARBIAI: Ilgalaikiai bedarbiai sudaro 44 proc. visų Užimtumo tarnyboje registruotų darbo neturinčių asmenų.
  • PRATYBOS: Savaitgalį Raseiniuose vyks civilinės saugos kompleksinės pratybos ir mokymai „Tauras 2021“.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar gerai, kad verslininkai bylinėsis su valstybe, jei gaus baudas, jog veikia be Galimybių paso?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip vertinate rugsėjo 10d. mitingą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+6 +10 C

+3 +9 C

 

+5 +10 C

+12 +17 C

+11 +16 C

 

+11 +12 C

0-4 m/s

0-4 m/s

 

0-5 m/s

       

Nuorodos