JAV prezidentu tapus Donaldui Trampui (Donald Trump), derybos tarp Briuselio ir Vašingtono dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) tampa "įšaldytos", pareiškė Europos Sąjungos prekybos komisarė Sesilija Malmstriom (Cecilia Malmstrom).
1 nuotr.
"Donaldo Trampo išrinkimas JAV prezidentu neabejotinai įšaldys ES-JAV derybas bent kurį laiką. Vis dėlto, net jeigu JAV yra mūsų svarbiausios ir būtiniausios partnerės, pasaulis didesnis nei viena šalis. Su D. Trampu arba be D. Trampo turime ilgą sąrašą kitų norinčiųjų stiprinti prekybos ryšius su ES", - teigiama S. Malmstriom pareiškime, kurį cituoja Europos Komisija.
Kiek anksčiau komisarė buvo išsakiusi viltį, kad derybų dėl TTIP proceso neteks pradėti nuo nulio ir kad bus "išsaugota ta pažanga, kurios pavyko pasiekti".
ES ir JAV derybos dėl TTIP sutarties trunka nuo 2013 m. liepos. Derybomis dėl transatlantinės partnerystės prekybos ir investicijų srityje siekiama sukurti didžiausią žmonijos istorijoje laisvosios prekybos erdvę, kuri apimtų du svarbiausius planetos ekonomikos centrus - Jungtines Valstijas ir Europos Sąjungą. Derybos vyksta sunkiai dėl esminio skirtumo tarp JAV ir Europos ekonominių ir socialinių modelių, verslo tradicijų. Prieš jas Europos Sąjungoje stoja įtakingos grupės, manančios, kad TTIP sugriaus "Europos socialinį modelį" ir neigiamai atsilieps piliečių darbo teisėms. Sutarties kritikai taip pat mano, kad ji susilpnins aplinkos apsaugos kontrolę.
Barako Obamos (Barack Obama) administracija tikėjosi užbaigti derybas iki prezidento kadencijos pabaigos. Tačiau JAV prezidentu tapus D. Trampui, akivaizdžiai užimančiam antiglobalistines pozicijas, imta abejoti, ar pavyks sudaryti prekybinį ES-JAV paktą.
Pagal pirminį projektą ketinta sukurti didžiausią pasaulyje bemuitės prekybos zoną, kurioje vartotojų rinką apimtų apie 820 mln. žmonių. Be JAV ir ES šalių, projekte turėjo dalyvauti Kanada, Meksika, Šveicarija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Islandija.
