1 nuotr.Po Baltijos jūrą šiomis dienomis plaukioja Rusijos Federacijai priklausantis burlaivis „Sedovas“. Mūsų laikais burlaiviai sutinkami kiek rečiau, negu kitokio tipo laivai, tačiau, tikėtina, „Sedovas“ nebūtų sulaukęs tiek dėmesio, jeigu ne keli „bet“ - laivą viena po kitos į savo teritorinius vandenis atsisako įsileisti Baltijos pakrantėje esančios valstybės.
Rusija, tikėtina, turėdama savų tikslų, į plačiuosius vandenis išleido laivą su Kerčės (Krymas) valstybinio technologinio universiteto kursantais, tačiau netruko paaiškėti, kad jie Europos šalyse nėra pageidaujami.
Balandžio 11-ąją viešumoje pasirodė informacija, kad Rusijos burlaivis „Sedovas“, kuriuo ir keliauja kursantai, nebuvo įleistas į Estijos teritorinius vandenis. Šios Baltijos šalies Užsienio reikalų ministerija savo atsisakymą paaiškino tuo, kad Estija nepripažįsta Krymo aneksijos ir prijungimo prie Rusijos Federacijos.
Rusijos ambasada, reaguodama į Estijos veiksmus, tokį žingsnį įvardino kaip „nedraugišką aktą“. Atsakymas buvo patalpintas ambasados paskyroje „Facebook“. Paraleliai, darydama spaudimą Estijai, RF ambasada priminė, kad balandžio 18-ajai yra suplanuotas Estijos prezidentės Kerstės Kaljulaidos (Kersti Kaljulaid) vizitas į Maskvą, kurio siekė būtent Estija.
Gavęs neigiamą atsakymą Estijoje, Rusijos burlaivis pasuko link Lenkijos, tačiau balandžio 12-ąją jam, nurodant, kad burlaiviu keliauja kursantai iš Kerčės, buvo uždrausta įplaukti ir į šios šalies teritorinius vandenis.
Komentaras
Karo istoriko Valdo Rakučio teigimu, tai, kad „Sedovas“ kursuoja Baltijos jūroje, yra suprantamas dalykas. „Praktikoje ne kartą yra įrodyta, kad buriniai laivai geriausia tinka būsimųjų jūreivių mokymui, nes būtent taip optimaliausiai lavinami jų įgūdžiai. Dar vienas svarbus momentas - patys tokie vizitai ir laivų kelionės. Tai - savotiškas dėmesio atkreipimas ir siekis „parodyti“ savo vėliavą kitų valstybių uostuose. Vėliavos rodymas yra sudėtinė vizito dalis ir draudimas svetimos valstybės laivui įplaukti į teritorinius vandenis gali būti įvertintas kaip nepagarba tai šaliai.
Visgi reiktų nepamiršti, kad visada gali būti ir daugiau „povandeninių akmenų“. Visiems yra gerai žinoma, kad Rusija, kai tik turi galimybę, į bet kokią veiklą įpina ir politiką. Tad ir pastarąja jūrine ekspedicija gali būti mėginama dangstyti politines problemas, viena kurių yra Krymas. Tokias mintis sukelia informacija apie laivu keliaujančius Kerčės universiteto kursantus.
Nors priežasčių, kodėl laivui „užveriami“ uostų vartai, gali būti ir daugiau, nes praktika nepriimti burlaivių nėra paplitusi. Krymo konflikto istorija prasidėjo prieš kelerius metus, tačiau kažkoks bendradarbiavimas tarp Estijos, Lenkijos ar Rusijos vis tiek vyko. Jeigu laivas neįleidžiamas tik dabar, gali būti, kad Estija ir Latvija kažką nutyli, arba Rusija, deklaruodama, kad neįleidžiami kursantai, „pamiršta“ paminėti, kas dar plaukia šiuo laivu. Be to, ir pati politinė situacija pastaruoju metu yra įtempta (Lenkija nepakvietė Rusijos vadovo į gegužės 9-osios minėjimą - red. past.), tad labai gali būti, kad konkrečiu atveju persona non grata laivas tapo dėl gilesnių priežasčių.
Lietuvai, jeigu neigiamus atsakymus Estijoje ir Lenkijoje gavęs „Sedovas“ pasuktų į Klaipėdos uostą, elgtis reikėtų atitinkamai. Lietuvos valdžia Krymo aneksijos nepripažįsta, tad ir laivas, kuriuo keliauja kursantai iš okupuoto pusiasalio, į mūsų šalies teritorinius vandenis neturėtų būti įleistas.
