Silpnėjanti JAV ieško draugų

Oficialiai deklaruojamas šių susitikimų tikslas yra po daugybės konfliktų su buvusiu prezidentu Donaldu Trampu (Donald Trump) pademonstruoti naują sąjungininkių vienybę tokiais klausimais kaip klimato apsauga ar kova su pandemija. Be to, buvo kalbama apie ekonomikos atsigavimą, tarpusavio konkurenciją ir geopolitinę padėtį.

Tačiau abi pusės vis dar turi neišspręstų ginčytinų klausimų, įskaitant pastaraisiais metais įvestus muitus. Anot ES šaltinių, čia sprendimo tikimasi vėliausiai iki metų pabaigos. Viršūnių susitikimas esą neišspręs visų problemų, tačiau jau dabar garsiai deklaruojama, jog „diplomatija sugrįžo".

D.Trampas nuosekliai gynė Jungtinių Valstijų interesus ir įvedė ES muitus, į kuriuos Briuselis tada reagavo atsakomosiomis priemonėmis. Dž.Baidenas jau savaitgalį negailėjo pagiriamųjų žodžių Briuseliui. „Manau, kad Europos Sąjunga yra neįtikėtinai stiprus ir gyvybingas darinys", - liaupsino jis Bendriją, kuri Jungtinėms Valstijoms yra labiau įkyrus konkurentas nei „ekonominis ir strateginis partneris".

Dž.Baidenas nuo praėjusios savaitės lankosi Europoje. Jau vykusiuose G7 ir NATO viršūnių susitikimuose ir dabar per pokalbius su ES viršūnėmis jis tarsi nori pataisyti santykius su potencialiomis sąjungininkėmis ir siekti paramos strateginėje konkurencijoje su Kinija ir Rusija. Jau šiandien Dž.Baidenas susitiks ir su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Komentuoja politologas Vadimas Volovojus

Ar gali Amerika šiuo Dž.Baideno vizitu išspręsti savo nesutarimus su Europa? Manau, kad ne. Europiečiai tikėjosi, jog priešiškumas JAV užsienio politikoje atėjus Dž.Baidenui baigsis, bet yra vis daugiau požymių, kad viskas tęsis toliau.

Pradėčiau nuo to, kad pačiose Jungtinėse Valstijose yra dvi skirtingai situaciją vertinančios stovyklos. Dabartiniame JAV elite, atsakingame už šalies užsienio politiką, šios dvi skirtingos tendencijos yra gana ryškiai matomos. Štai Dž.Baideno administracijos ir už jos stovinčių žmonių siunčiama žinia pasauliui skamba maždaug taip: mes negalime elgtis taip, kaip elgėmės anksčiau, nes mums tiesiog trūksta galios... JAV nesugebėjo nuversti nei Nikolaso Maduro Venesueloje, nei Bašaro al-Asado Sirijoje. O kadangi galia baigėsi, vadinasi, reikia keisti strategiją.

Tai nereiškia, kad Amerika žlunga ar nyksta - tiesiog tai yra natūralus nuosmukio ciklas, kurį išgyvena visos didžiosios valstybės. Pavyzdžiui, Rusija didžiausią nuosmukį išgyveno antrojo Čečėnijos karo metu, bet dabar iš esmės yra pakilime. O Amerika - priešingai, pradėjo judėti žemyn nuo savo galios viršūnės ir silpnėti. Šioje situacijoje lieka dvi galimybės: bandyti vėl iš naujo kopti į tą kalną ir vaizduoti, kad „mes esame kieti, visus nugalėsime ir sutvarkysime, sudorosime visus rusus ir kinus, o Europą prispausime". Bet tai nelabai realu, tačiau JAV politiniame elite taip mąstančių netrūksta.

Tačiau Dž.Baideno šalininkai dabar galvoja, kad reikia bent jau padaryti pauzę. Tai reiškia, kad į savo galios žaidimus reikia kuo plačiau įtraukti visus potencialius sąjungininkus, faktiškai juos „pakišant". Štai mes jums leidžiame toliau statyti „Nord Stream 2" (žinoma, tai yra ne tiek „leidimas", kiek įvykusios tikrovės pripažinimas, nors Amerika bando vaizduoti savo „pozityvų požiūrį"). Štai mes jums leidžiame nemokėti griežtai tų 2 proc. į NATO biudžetą, bet prisidėkite pagal galimybes. Mes juk esame vieningi, draugai ir sąjungininkai, bet gal jūs galite „paspausti" rusus ir kinus, su kuriais turite prekybinių susitarimų, apribokite juos...

Didžiosios Europos valstybės jau pradeda suvokti, kad juos banaliai bandoma „išdurti", verčiant daryti tai, kas naudinga Amerikai. Net Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) viešai nusistebėjo - prie ko čia Europos sutartys su kinais, jeigu kalbame apie NATO reikalus? Todėl jau dabar aišku, kad amerikiečiams bus sunku priversti Europą plaukti savo farvateryje, juolab kad europiečiai mato, jog JAV silpsta ir pasaulyje kyla naujų galimybių, o tai reiškia, kad atsiranda ir naujų žaidimo variantų.

NATO viršūnės rinksis Vilniuje

Kaip pirmadienį nusprendė Aljanso lyderiai, NATO viršūnių susitikimas po dvejų metų vyks Lietuvoje. Bendrame komunikate nurodoma, kad „laukiame galimybės vėl susitikti Ispanijoje 2022 metais, o kitas mūsų susitikimas įvyks Lietuvoje".

Tai žurnalistams Briuselyje patvirtino ir prezidentas Gitanas Nausėda. „Mūsų pusantrų metų darbas, kai pradėjome galvoti apie tai, o kodėl neišsikėlus sau ambicijos surengti NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, šiandien šis, atrodytų, Sizifo darbas jau duoda rezultatą ir NATO komunikate Lietuva minima kaip kita valstybė, kurioje bus organizuojamas NATO viršūnių susitikimas po susitikimo 2022 metais Ispanijoje", - teigė jis.

Tuo metu per viršūnių susitikimą Briuselyje NATO patvirtino, kad organizacijos durys yra atviros Ukrainai ir Sakartvelui. Tai oficialiai pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Šiandien komunikate priimtuose sprendimuose mes patvirtinome, kad NATO durys yra atviros pagal Bukarešte 2008 metais priimtą sprendimą. Taip pat patvirtinome, kad labiau stengsimės padėti Ukrainai ir Sakartvelui, narystės siekiančioms šalims, sutelkti dėmesį į reformas, priartinsiančias jas prie NATO ir euroatlantinės integracijos", - kalbėjo J.Stoltenbergas.

Kaip akcentavo NATO vadovas, „teikiame tvirtą politinę paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui ir suverenitetui. Teikiame praktinę paramą, aktyviname savo praktinę paramą NATO. Be to, ypatingai svarbu akcentuoti, kad kiekviena tauta turi teisę pasirinkti savo kelią, įskaitant tai, kokiose saugumo priemonėse ji nori būti, ir tai, ar ji nori būti NATO nare, ar ne".

Tuo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, jog daugiau nei pusė Ukrainos gyventojų į NATO nenori, nors ir nenurodė šaltinių, kuriais būtų galima pagrįsti tokį teiginį.