1 nuotr.Dešimt Šiaurės Europos šalių antradienį susitarė sustiprinti savo karinio jūrų laivyno pajėgas Baltijos jūroje, siekiant apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą po nuotėkio dujų vamzdyne.
Po 10 šalių, priklausančių Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms (JEF), gynybos ministrų susitikimo grupė pranešė, kad susitarė aktyvuoti „JEF reagavimo galimybę“.
„Tai apima jūrų ir oro pajėgumus, kurie bus dislokuoti visame JEF pagrindiniame regione kaip karinis indėlis į svarbios povandeninės infrastruktūros apsaugą“, – sakoma bendroje ministrų deklaracijoje.
„Tai pirmas kartas, kai buvo aktyvuota JEF reagavimo galimybė“, – sakoma joje ir priduriama, kad „veikla bus pradėta gruodžio pradžioje“.
Spalio mėnesį grupės šalių narių vadovai susitarė stiprinti povandeninės infrastruktūros apsaugą po to, kai Suomiją ir Estiją jungiančiame vamzdyne įvyko nuotėkis, kuris, kaip manoma, atsirado dėl „išorinės“ veiklos.
Suomijos policija pareiškė mananti, kad vamzdyną sugadino Kinijos laivui priklausantis inkaras.
„Tai reiškia, kad bus vykdoma jūrų stebėsena, apie 20 karo laivų veiks Baltijos jūroje, taip pat ir kai kuriose Šiaurės Atlanto dalyse, atsižvelgiant į saugumo padėtį ir siekiant geriau apsaugoti svarbiausią povandeninę infrastruktūrą“, – visuomeniniam transliuotojui SVT sakė Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas.
P. Jonsonas neteigė, kad ši veikla yra atsakas į konkrečią grėsmę, tačiau sakė, kad tai yra „labai rimtos saugumo situacijos pasaulyje, ir pirmiausia mūsų kaimynystėje, požymis“.
„Tuomet turime būti pajėgūs vykdyti tokio pobūdžio operacijas, kad galėtume ne tik apginti ypatingos svarbos infrastruktūrą, bet ir pasiųsti signalą Rusijai“, – sakė jis.
JEF – tai 10 valstybių, daugiausia dėmesio skiriančių saugumui Šiaurės Europoje, koalicija. Ją sudaro Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Estija, Latvija, Lietuva, Danija, Islandija, Suomija, Švedija ir Norvegija.
