S.Cichanouskajos vyro pažiūros nedomina?

Turime per mažai informacijos

Viešojoje erdvėje S.Cichanouskis vadinamas „krymnašistu“, publikuojamos jo nuotraukos Rusijos okupuotame Kryme. Taip pat baiminamasi, jog jis yra prorusiškas.

Ką apie tai galvoja buvęs Valstybės saugumo departamento direktorius Gediminas Grina?

„Sunku pasakyti. Jei yra toks faktas, turi oficialių tarnybų atstovai tuo domėtis, -atsakė G.Grina. - Tam yra tarnybos, kurios turi išsiaiškinti, tai jų pareiga. Mes, eiliniai piliečiai, galime tik klausimus kelti.“

- Viešojoje erdvėje esate uždavęs retorinį klausimą - kas finansavo S.Cichanouskajos rinkimų kampaniją, kas buvo jos rėmėjai.

- Tai natūralu. Prieš kiekvienus rinkimus ir Lietuvoje norime apie kandidatą žinoti, kas jis toks ar anoks. Yra tarnybos, kurios turi tuo domėtis.

- Taip pat sakėte manantis, kad S.Cichanouskajos atvažiavimas į Vilnių yra Rusijos žaidimai. Tačiau mūsų Seimo neeilinėje sesijoje vienintelis Povilas Urbšys įspėjo, kad Lietuva gali tapti šaške Vladimiro Putino žaidimų lentoje.

- Kiekvienas turi savo interesų ir kiekvienas žaidžia pagal savo scenarijų, - neabejojo G.Grina. - Aišku, kad ir Rusija Baltarusijoje žaidžia savo žaidimus. Įdomu yra tai, kas žaidėjai, o kad žaidžia, tai neabejotina. Įsivaizduokite save jo (Rusijos prezidento Vladimiro Putino - aut. past.) vietoje. Tai atsakymas visiems.

Antras planas

Tačiau negi mūsų politikų, globojančių S.Cichanouskają, gal net rašančių už ją viešus pareiškimus, nė kiek netrikdo, kad jų globotinės vyras - „krymnašistas“. Pritariantis Krymo okupacijai. Negi toks požiūris vakarietiškas? Politologo Vadimo Volovojaus šis klausimas nenustebino:

„Iš esmės daugiau ar mažiau situacija aiški, kad Lietuva dėl Aliaksandro Lukašenkos režimo užima provakarietišką poziciją. Sviatlana Cichanouskaja yra opozicijos prieš šį režimą simbolis ir dėl to jos vyro pasisakymai dėl Krymo ir ryšių su Rusija nuėjo į antrą planą. Labiau akcentuojama, kad S.Cichanouskajos vyras - A.Lukašenkos režimo auka, o jo žmona - pasipriešinimo prieš A.Lukašenką simbolis. O tai, kas žinoma apie jo „krymnašistinę“ praeitį, stengiamasi „nuniveliuoti“, nepriminti.

Pavyzdžiui, Ukrainoje antirusiškos nuotaikos ryškesnės ir didesnės, o Baltarusijoje niekas nepasisako prieš Rusiją. Baltarusis gal nori nugalėti A.Lukašenkos režimą, bet tai dar nereiškia, kad jis neigiamai žiūri į Rusiją.“

Opozicija nerizikuos

Juolab kai statistika skelbia, jog beveik 63 proc. Baltarusijos piliečių savo šeimose kalba rusiškai. Kurioziška. Šalyje, kurioje 83,7 proc. gyventojų yra baltarusių tautybės, daugiausiai bendraujama rusiškai. Protestuotojai Minske, aikštėje, kurioje stovi Lenino paminklas, skanduoja ir sako kalbas rusiškai!

Politologas V.Volovojus paaiškino:

„Baltarusijoje populiarinamoje neoficialioje opozicijos programoje yra aptariami tam tikri organizaciniai punktai. Pavyzdžiui, kad Baltarusijai reikia išeiti iš Euroazijos sąjungos, daugiau dėmesio skirti baltarusių kalbai, bet baltarusiams tai nelabai priimtina. Jei opozicija imtų sakyti, jog reikia priimti valstybinės kalbos įstatymą, uždrausti valstybinę rusų kalbą kaip Ukrainoje, opozicija labai sumenkintų savo įvaizdį šalyje.

Rusiškas momentas Baltarusijoje dar yra labai tvirtas. Tai panašiau ne į Ukrainą, bet į Armėniją su premjeru Nikolu Pašinianu. Jis irgi protestavo prieš buvusią Armėnijos valdžią, bet niekada atvirai nedemonstravo, kad Armėnija pasuka į Vakarus. Baltarusijoje situacija panaši.

Jei opozicija elgsis kaip Ukrainoje, gali baigtis blogai, nes visuomenės ir kariuomenės pozicija dėl Rusijos yra kitokia nei Ukrainoje. Baltarusijos atveju, geriau Rusijos momento neakcentuoti. Jei Vakarai nori, kad Baltarusija judėtų į priekį, tą rusišką momentą reikia naudoti labai atsargiai.“