Santykiai tarp Čekijos ir Rusijos komplikuojasi

Rusijos užsienio reikalų ministerija išsikvietė Čekijos ambasadorių Viteslavą Pivonką, teigė atstovė Marija Zacharova.

„Žinoma, kad Čekijos siūlymą aptarti šalies reikalavimą laikome nepriimtiną", - žurnalistams sakė M.Zacharova, Prahos reikalavimus pavadinusi fantasmagorija.

Pirmadienį Čekijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Maskvos ambasadorių, kad pareikalautų kompensacijos už 2014 m. netoli rytuose esančio Vrbeticės kaimo įvykusius sprogimus.

Faktai

Per pirmą sprogimą, įvykusį spalio 16 d., žuvo du vietos darbininkai - Vratislavas Havranekas ir Liudekas Petrikas, firmos „Imex Group" darbuotojai. Sandėlyje Nr. 16 buvo laikoma 50 tonų šaudmenų, kurie išskraidė beveik 1 km spinduliu, iš aplinkinių kaimų buvo evakuota apie 100 žmonių.

2014 m. spalio 23 d. policija evakavo dar 375 žmones iš netoli Slavičino miesto esančios pramoninės zonos, kadangi šaudmenys, išmėtyti šioje teritorijoje, sproginėjo toliau dėl detonacijos.

Tačiau gruodžio 3 d. sprogo sandėlis Nr. 12, kuriame buvo saugoma dar 100 tonų artilerijos šaudmenų. Šis sandėlis buvo vos už 1,2 km nuo pirmojo sprogimo epicentro. Netrukus evakuota dar 430 aplinkinių kaimų gyventojų, nes po antrojo sprogimo prasidėjo nekontroliuojami sprogimai, be to, liko nemažai ir nesprogusių, tačiau išmėtytų po apylinkes sprogmenų.

Šių sprogimų padarinių likvidacija baigėsi tik 2020 m. spalį.

Įdomu, kad netrukus po sprogimų „Imex Group" pareigūnai nustatė, jog dingo nemaža dalis sandėliuose laikytos ginkluotės, įskaitant ir apie tūkstantį rankinių granatsvaidžių RPG-7, šimtai automatų, kulkosvaidžių ir pistoletų.

Tyrimas

Tiriant šiuos sprogimus nustatyta, jog sprogę šaudmenys netrukus turėjo būti išsiųsti į Bulgariją - jie buvo skirti parduoti Ukrainai per Bulgarijos ginklų prekeivį Emilijaną Gebrevą. Beje, šį Bulgarijos pilietį 2015 m. bandyta nunuodyti, kaip mano bulgarų specialiosios tarnybos, liūdnai pagarsėjusiu „Novičioku".

2020 m. Bulgarijos generalinė prokuratūra apkaltino tris Rusijos piliečius pasikėsinimu nužudyti E.Gebrevą. Šioje byloje buvo kaltinami ir trys Bulgarijos piliečiai, kurie esą talkino rusams.

„Belingcat" tyrimų grupės duomenimis, nuodytojai buvo Rusijos GRU agentai, o vienas iš jų - Denisas Sergejevas, naudojantis Sergejaus Frolovo pseudonimą, 2018 metais dalyvavo ir Skripalių nuodijime Didžiojoje Britanijoje.

Šiais metais Čekija oficialiai iškėlė kaltinimus Rusijai dėl ginkluotės sandėlių sprogdinimo, o prieš tai premjeras Andrejus Babišas pareiškė, jog čekų specialiosios tarnybos jam pateikė nepaneigiamus įrodymus, kad sprogdinimus organizavo Rusijos karinės žvalgybos karininkai.

Tyrimo metu nustatyta, jog sprogdinimo laikas buvo suplanuotas tam momentui, kai šaudmenys jau bus Bulgarijoje - buvo pranešta, jog tarp nesprogusių šaudmenų aptikti dar du sprogmenys su atitinkamai nustatytais laikrodiniais mechanizmais. Tačiau lieka neaišku, kodėl sprogimai nugriaudėjo anksčiau laiko.

Čekijos tyrėjai nurodė ir konkrečius su sprogdinimais susijusius asmenis: tai GRU karininkai Anatolijus Čepiga ir Aleksandras Miškinas, kurie į Čekiją tuo metu atvyko išgalvotomis Ruslano Baširovo ir Aleksandro Petrovo pavardėmis. Visai operacijai esą tiesiogiai vadovavo GRU generolas Andrejus Averjanovas, taip pat į Čekiją atvykęs su fiktyviais dokumentais.

Komentuoja politologas Linas KOJALA:

Dabartiniai Čekijos ir Rusijos santykiai yra iliustratyvūs apskritai bendrame Rusijos santykių su Vakarais kontekste. Jeigu anksčiau Čekija nebuvo tarp valstybių, kurios yra vienos didžiausių Rusijos kritikių, dabar ji tokia tapo ir taip nutiko dėl pačios Rusijos veiksmų. Tai yra iliustracija problemų, apimančių ne tik Čekijos ir Rusijos santykius, bet ir visos ES kontekste.

Žinoma, čekai negali tikėtis kompensacijų dėl karinių sandėlių sprogdinimo, nes iš esmės tai reikštų, kad Maskva pripažįsta savo kaltę. Tai nėra realu, juolab kad Rusija nepripažino ir kitų panašių įvykių, kaip antai Skripalių nuodijimo.

Vakarų reakcija, žinoma, galėtų būti griežtesnė. Dažniausiai tokia reakcija atsiranda, kai reikia solidarizuotis su valstybe, kuri atsiduria komplikuotoje situacijoje. Šiuo atveju - su Čekija. Tiesą sakant, mes tą reakciją matėme ir Lietuvos oficialiuose sprendimuose, išsiunčiant čia reziduojančius Rusijos diplomatus. Panašiai solidariai pasielgė ir daugelis kitų ES valstybių. Šiame kontekste, aišku, reikėtų kalbėti ir apie atskiras sankcijas, bet iš ES pusės jos ir taip ilgą laiką yra taikomos. Kartu tai yra apskritai bet kokio politinio dialogo su Rusija klausimas. Bet iš kai kurių didžiųjų ES valstybių matome norą ir toliau ieškoti sąlyčio taškų su Rusija, nepaisant įvykių Čekijoje ar kitų panašių istorijų.