3 nuotr.Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas (Boris Johnson) vakar akcentavo norįs, kad būtų pasiektas susitarimas dėl jo šalies išstojimo iš ES. Tačiau šis pirmasis naujojo britų premjero vizitas į Europą apžvalgininkams labiau primena pigų šantažą.
„Aš norėčiau susitarimo“, - vakar pareiškė B.Džonsonas Paryžiuje bendroje spaudos konferencijoje su Prancūzijos prezidentu Emanueliu Makronu (Emmanuel Macron). Jis esą yra „labai padrąsintas“ susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir galvoja, kad geras susitarimas yra įmanomas.
Tačiau Prancūzijos prezidentas E.Makronas dar kartą atmetė naujas derybas dėl išstojimo sutarties. Jis pažymėjo, kad vadinamoji apsidraudžiamoji priemonė (backstop) „Brexit“ sutartyje nėra tik techninis dalykas. Ji esą užtikrins stabilumą Airijos saloje.
E.Makronas pridūrė, kad ES nenori britų išstojimo be sutarties, tačiau turi tam ruoštis.
B.Džonsonas reikalauja, kad iš sutarties būtų išbraukta backstop garantija dėl atviros sienos tarp ES narės Airijos ir Didžiajai Britanijai priklausančios Šiaurės Airijos. Tačiau ES su tuo nesutinka.
Užvakar A.Merkel pasiūlė sprendimą - apsidraudžiamąją priemonę, kuri šiuo metu yra pagrindinis ES ir Didžiosios Britanijos nesusitarimo šaltinis, esą galima persvarstyti per ateinančias 30 dienų. Didžiosios Britanijos premjeras, reaguodamas į A.Merkel komentarą, teigė, kad yra „daugiau nei laimingas“ dėl šio „žaibiško plano“.
Situaciją komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Audrius Butkevičius:
B.Džonsonas elementariai šantažuoja europiečius, teigdamas, kad negavęs nuolaidų jis išeis iš ES, nepasirašydamas jokios sutarties. Tai, suprantama, sukelia nepatogumų ne tik britams, bet ir europiečiams. Tai yra tipiškas politinio pokerio pavyzdys, kai niekas negali gerai suprasti, ar šitas žmogus blefuoja, ar jis iš tikrųjų yra pasiruošęs pats sau šauti į koją...
Nepaisydamas to, jog pasitraukimas be sutarties taip pat yra nepopuliarus ir Didžiojoje Britanijoje, B.Džonsonas toliau žada tai padaryti ir dabar aiškina maždaug taip: „Jūs gi žinote, koks aš beprotis, o tarp mūsų, bepročių, egzistuoja savos taisyklės, tačiau aš juk toks ne vienas - yra kitas toks pat už vandenyno su keista plaukų spalva, o jo aplinka yra mano draugai...“ Ir negalima sakyti, kad jis negauna jokio rezultato: jeigu jo pirmtakė buvo suderėjusi kažkokį „blogą“ variantą, tai šiandien jis jau gauna atsakymą iš A.Merkel - na, ką gi, gal mes padarysime per mėnesį metų darbą, galbūt imsime ir susitarsime. O tuomet B.Džonsonas pradeda kalbėti pačios A.Merkel lozungais: „Mes tą padarysime...“
Bet E.Makronas yra prancūzas, o prancūzai kur kas geriau negu vokiečiai žino ir supranta šį anglišką įžūlumą, todėl jis ramiai B.Džonsonui atsako: „nieko tu čia negausi...“ Taigi, dabar A.Merkel yra geras policininkas, o E.Makronas - blogas. Ir suvokiant šio žaidimo schemą bei kaip primityviai mąsto žmonės, esantys prie savo valstybių vairų, tiesiog tenka apgailestauti, kad yra vykdoma atskirų politinių grupuočių interesų pagimdyta politika, tačiau visiškai nemąstoma, jog egzistuoja dar visas kontinentas, t.y. europinės civilizacijos interesai, į kuriuos šitiems veikėjams yra tiesiog nusispjauti. O kas toliau? O toliau seks kitas B.Džonsono teiginys: „Nagi, pirmyn, įsivelkime, o tuomet pažiūrėsime...“ Ir jis tam tikra prasme yra teisus, nes šiandien niekas negali prognozuoti, kas įvyks, bandant išeiti iš ES be sutarties. Jis mėgina žengti Napoleono keliu, kuris taikė lygiai tą pačią dorojimosi su krize strategiją („reikia įsivelti į mūšį, o tada pažiūrėsime“). Beje, tą pačią schemą taikė ir Leninas. Vadinasi, B.Džonsonas dabar yra geroje kompanijoje su savo strategija...
