Rytų fronte ir toliau nieko naujo...

- Jungtinėms Valstijoms eilinį kartą gresia vadinamasis „vyriausybės uždarymas", kuomet biudžetinėms įstaigoms neskiriamas finansavimas ir beveik visos viešojo sektoriaus paslaugos sustoja. Prezidentas D.Trampas savo dekretu vienai dienai pratęsė vyriausybės įstaigų finansavimą, tačiau jeigu iki kitos dienos ryto Kongresas bei Senatas nesusitars dėl biudžeto, šalį ištiks kolapsas. Kodėl JAV veikia tokia keista sistema, kad politinių rietenų įkaitu tampa visas viešasis sektorius?

- Žinoma, tokie dalykai Jungtinėse Valstijose vyksta pirmiausia dėl abiejų partijų tarpusavio pjautynių. O šiuo metu tai papildomai paskatina ir sudėtinga vidaus politinė situacija, kilusi dėl prezidento rinkimų. Visuomenėje bei politiniame šalies elite tvyro mižiniškos įtampos, kurių jau seniai, o gal ir niekada nėra buvę Amerikoje. Šiuo metu viskas pasiekė tokį lygį, kad D.Trampo komanda svarsto galimybę kai kuriose valstijose įvesti karinę padėtį ir organizuoti prezidento rinkimus iš naujo... Taigi, natūralu, jog visa tai persikelia ir į biudžeto svarstymus. Natūralu, jog negaunamas rezultatas tol, kol nepasiekiamas susitarimas visiškai kitomis, viešai nepristatomomis temomis. Kaip visi suprantame, demokratija ypatinga tuo, jog visos joje dalyvaujančios pusės turi interesus, kurie dažniausiai nesutampa su visuomenės interesais... Prezidentas tik atstovauja įvairių lobistinių grupių, finansuojančių „demokratijos plėtrą", reikaliukams... Analogišką situaciją turime ir Lietuvoje. Tik kova čia nėra ryški, nes konfliktuojančios pusės dažniausiai yra „akcininkai" tuose pačiuose aktyvuose... Todėl čia susitarti kur kas paprasčiau - Lietuvoje tėra vos 3-4 „melžiamos karvutės" ir daugiau nelabai yra ką dalintis. Na, o Amerikoje „melžiamų karvių" daugiau, atitinkamai didesnė konkurencija, o monopolijos nėra taip įteisintos, kaip pas mus. Todėl Lietuvoje turime tvarkingai susitariančius konservatorius su „valstiečiais", pavyzdžiui, statyti jūroje kokį malūnėlių parką ir atitinkamomis proporcijomis pasidalinti pinigus. Todėl pas mus ir nėra tokios ryškios konfrontacijos.... O valstijose yra kur kas daugiau norinčių bei galinčių atsiriekti savo pyrago gabalą...

- Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tradicinėje metinėje konferencijoje bene daugiausia dėmesio skyrė savo šalies medicinos „pasiekimams" bei vakcinos „Sputnik V" sukūrimui. Tačiau net kai kurie Rusijos žurnalistai ironiškai svarsto: jeigu vakcina tokia gera, kodėl jos niekas pasaulyje neperka?

- Rusijos mikrobiologijos tyrimo centro direktorius Aleksandras Ginzburgas, kuris laikomas pagrindiniu šios vakcinos kūrėju, leido sau parašyti straipsnį į Didžiosios Britanijos medicininį žurnalą „The Lancet" ir tą padarė su tokiomis neatleistinomis įrodomosios medicinos požiūriu klaidomis, kad žurnalo redakcija, praleidusi šį reikalą, buvo priversta teisintis, sakydama, jog mes ir norėjome parodyti, kokie veikėjai rusiškąją vakciną kūrė... Aš nenoriu pasakyti, jog rusiška vakcina yra kažkuo blogesnė ar kad ji yra žalinga. Tačiau netgi iš Rusijos kilę žymūs epidemiologai teigia, jog tikrų vakcinologų rusai neturi ir toks greitas kūrinys vargu ar duos rezultatą, kurį jos kūrėjai žada. Bet kaip tokiam „kareiviškam" variantui - greitai paskiepyti jaunus žmones, tikintis, jog bent 60 proc. paskiepytųjų įgaus reikiamą imunitetą - ko gero, ši vakcina yra tinkama. Ypač po to, kai bus atlikti bendri tyrimai su „AstraZeneca". Šiaip normaliai vakcinos yra kuriamos dešimtmečiais, o tiek rusiška, tiek ir kitos sukurtos mažiau nei per metus, o tokios vakcinos, kaip „Pfizer", testuojamos net 30-40 tūkstančių bandymų... Taigi, šiandien niekas negali tiksliai pasakyti, kurios iš dabar kuriamų ar jau testuojamų vakcinų pasirodys pačiomis efektyviausiomis bei tinkamiausiomis. Manyčiau, nė į vieną iš šiandien atliktų darbų šioje srityje negalima nusispjauti...

- Tuo metu pasigirdo siūlymų Rusijos Dūmoje priimti įstatymą, kuriuo kurstymas taikyti Rusijai sankcijas būtų prilygintas valstybės išdavimui... Vadinasi, tos sankcijos Kremliui vis dėlto yra skausmingos?

- Bent jau jų ekonomikai sankcijos tikrai nepadeda. Jeigu prisiminsime juokingus šūkavimus - „kuo daugiau sankcijų, tuo mums geriau" - nes esą tai leidžia paspartinti atitinkamų gaminių analogų kūrimą pačioje Rusijoje, tai dabar paaiškėjo, kad taip nėra. Antra vertus, mes galėtume pagal rusišką manierą kovoti su saviškiais, jeigu V.Putino administracija nebūtų agresyvi kaimynų atžvilgiu. Galime prisiminti Rusijos sukeltas problemas ir gausybę žmonių aukų Ukrainoje, okupuotą Krymą, karą Sakartvele, demonstratyvų kišimąsi į Baltarusijos reikalus, naujų problemų kurstymą Kazachstane, traktuojant šios valstybės šiaurę, kaip „tikrąsias rusiškas žemes" ir t.t. Jeigu viso šito nebūtų, galėtume sakyti - taip, bandantys pakenkti savo tėvynei yra išdavikai. Bet šį kartą tie, kurie pasisako už sankcijas, turi nepaneigiamų argumentų. Ir tie argumentai mums patinka...

- Armėnijoje vis vyksta protestai prieš dabartinį premjerą Nikolą Pašinianą. Kokios perspektyvos jam išlikti valdžioje?

- N.Pašiniano klausimas šiandien yra principinis. Netgi rusiškosios taikos kūrėjų Užkaukazėje sukurstytas Karabacho konfliktas nedavė Maskvai laukto rezultato - nepašalino N.Pašiniano iš valdžios. O už jo nugaros stovi ne tik galingas armėniškas lobis Europoje, bet ir Jungtinių Valstijų interesai Kaukaze, ir Europos valstybių palankus požiūris į šį klausimą. Netgi Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas yra išreiškęs tam tikrą palaikymą N.Pašinianui, suvokdamas, kad faktiškai pasidalijus ginčijamą teritoriją ir nustačius kelius susisiekti tiek Armėnijai su Karabacho jai paliktu gabalu, tiek Azerbaidžanui su jam priklausančia Nachičevane, atsiranda visiškai reali galimybė išsaugoti taiką. Ir tik Karabacho karo partija, aktyviai palaikoma Rusijos, tam priešinasi. Ir klausimas šiandien toks: ar tai bus „Pax Rossiana", ar tai bus „Pax Americana"... Jeigu turėtume vilčių, kad šis konfliktas bus išsemtas, kad azerbaidžaniečiai ir armėnai galėtų gyventi sandraugoje, tai N.Pašinianas šiame procese yra reikalinga figūra.

- Tuo metu Ukrainoje vyko apklausa ir ten nustatyta, jog absoliuti dauguma gyventojų labiausiai neigiamai vertina dabartinį prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Kodėl per gana trumpą laiką jis iššvaistė savo populiarumą?

- Atsakykime papunkčiui: a) įvyko demonstratyvi ir akivaizdi valstybės interesų išdavystė; b) demonstratyvus nevykdymas įsipareigojimų, su kuriais jis atėjo į valdžią; c) demonstratyvus ir viešas situacijos pristatymas Ukrainos žmonėms, kai atvirai sakoma: aš jus, durneliai, apgavau... O šie durneliai staiga pajuto, jog jie tikrai tokiais buvo, balsuodami už serialo personažą. Tas savojo kvailumo pojūtis dabar natūraliai perkeliamas ir šį personažą - tai yra grynai psichologinė masių reakcija. Buvęs prezidentas Petro Porošenka sugebėjo gražiai perduoti valdžią, kas Ukrainoje tapę retenybe, o jo priešininkai taip ir nesugebėjo įrodyti, kad jis kažką padarė nusikalstamo valstybės atžvilgiu. Atvirkščiai - žmonės suvokė, jog pačiu sunkiausiu metu P.Porošenka sugebėjo išlaikyti Ukrainos interesus, kovoti už valstybės teritorinį vientisumą, sukurti kariuomenę ir didinti valstybės ekonominius pajėgumus. Dabar žmonės mato, kad į kur kas geresnę situaciją atėjęs V.Zelenskis nesugeba išlaikyti to, ką jis gavo iš savo pirmtako. Štai ši situacija rodo, kad ukrainiečiai gali sulaukti dar vieno Maidano, kai
V.Zelenskis bus išnešamas lauk ant šakių...

- Kokia dabar situacija Rytų Ukrainos fronte?

- Vyksta permanentinis konfliktas, kuriame šaudoma kiekvieną dieną, kartais žūsta žmonės iš abiejų pusių. Nėra stambių susidūrimų, tačiau abi pusės stengiasi išlaikyti tas fronto linijas, kurios ėjo pasirašant ugnies nutraukimo susitarimus. Taigi, jokia taika nėra pasiekta, taip pat niekas nesusitarta ir dėl to regiono ateities perspektyvų. Rusija toliau finansuoja šio konflikto dalyvius Donbaso pusėje, o paprasti žmonės patiria milžiniškus nuostolius, neturėdami jokių perspektyvų dėl ateities. Žinoma, šios teritorijos nebus įjungtos į Rusijos teritoriją, nes Rusija turi ir taip daug problemų, o įeiti į Ukrainą tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis gyvena kitos gubernijos, Donbaso vietos vadukai bijo, nes tai reiškia, jog jie praras valdžią. Na, o ukrainiečiai nesutinka toms teritorijoms duoti specialiuosius statusus ir teisingai elgiasi, nes tai reikštų, jog iš unitarinės valstybės jie taps federacija. O tai leis visiems valstybės priešams draskyti ją į gabalus, kadangi į atskiras Ukrainos teritorijos dalis pretenduoja ir vengrai, ir rumunai, ir lenkai... Būdamas viešu Ukrainos simpatiku, manau, jog jie privalo tęsti situaciją su Donbaso konfliktu, dėl primityvios taikos nerizikuodami savo valstybės vientisumu.