Rytų Europa kovoja už suverenitetą

ES valstybių vyriausybių atstovai pirmadienį susitikimo Briuselyje metu turėjo pritarti 1,8 trln. eurų vertės paketui, tačiau to negalėjo padaryti dėl Varšuvos ir Budapešto veto.

ES pirmininkaujanti Vokietija aiškino, kad kvalifikuota balsų dauguma šalių atstovai pareiškė pritarimą sąsajai tarp lėšų ir teisinės valstybės principų pagarbos.

Tačiau balsuojant dėl 1,1 trln. eurų vertės biudžeto ir 750 mlrd. eurų vertės atsigavimo paketo, kuriems reikalingas vienbalsis pritarimas, „dvi ES šalys narės pareiškė abejonių", sakė Vokietija.

Vokietijos Europos reikalų ministras Michaelis Rotas (Michael Roth) vakar paragino Lenkiją ir Vengriją atsisakyti savo veto dėl biudžeto ir ekonomikos gaivinimo fondo. „Mūsų piliečiai visose valstybėse narėse tikisi mūsų paramos. Nėra jokių priežasčių ilgiau laukti", - dėstė M.Rotas, akcentuodamas, kaip svarbu leisti valstybėms pasinaudoti 1,8 trln. eurų lėšomis laiku.

„Dabar ne laikas skelbti veto, turime veikti greitai ir solidariai", - sakė jis prieš vaizdo konferenciją su kolegomis iš kitų ES šalių.

Vengrija ir Lenkija yra pasipiktinusios siūlymu įvesti naują mechanizmą, kuriuo lėšų skyrimas būtų susietas su pagrindinių demokratijos principų ir vadinamųjų „žmogaus teisių" laikymusi ES valstybėje narėje.

Situaciją komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Rolandas PAULAUSKAS:

Aš lenkų su vengrais paklausčiau štai ko: o ko jie tikėjosi, kai stojo į Europos Sąjungą? Mane stebina, kad žmonės, įstoję į klubą, kuriame iš anksto yra aiškios taisyklės, tikisi, kad kažkaip tų taisyklių išvengs... Šiuo požiūriu Briuselis yra teisus, kai sako, kad jūs, stodami į klubą, žinojote, kokie yra reikalavimai. Na, o tokie žmonės, kaip aš, tą ir sakėme 2003-2004 metais. Nes kitaip ir būti negali ir visiems viskas turėjo būti aišku. Tik labai naivūs žmonės galėjo įsivaizduoti, kad įstoję į specialų klubą galės jame taikyti savas taisykles...

O reikalo esmė čia paprasta: ES politika yra labai panaši į JAV būsimojo prezidento Džo Baideno (Joe Biden) ir jo šalininkų politiką. Tai yra liberalioji-globalistinė pasaulėžiūra, kuri sako, kad, pavyzdžiui, migrantams durys turi būti atvertos kuo plačiau ir jie turi būti priimami bet kurioje šalyje netgi svetingiau, nei tos šalies tikrieji gyventojai. Beje, apie tai jau prakalbo net popiežius savo garsioje enciklikoje „Fratelli tutti" (liet. - „Visi esame seserys ir broliai"). Taigi, toliau ši politika sako, kad lytis yra ne likimas, o pasirinkimas - nesvarbu, kuo tu gimei, bet būsi tuo, kuo tu nori... Ta proga prisiminiau absoliučiai egzotišką dalyką: Dž.Baidenas savo rinkiminėje kampanijoje pareiškė, kad leis keisti lytį net vaikams nuo 8 metų be tėvų sutikimo... Atrodo, kad tai kažkokie marazmai arba ištrauka iš fantastinio romano, bet tai yra štai šitų globalistų realybė. Na, o ekonomikoje, pagal šią politiką, svarbiausias variklis yra pinigų spausdinimas, gyvenimas skolon. Taigi, Briuselis atstovauja tokiai ideologijai.

O štai Vengrija ir Lenkija, būdamos vis dar tautinėmis valstybėmis, ypač Lenkija, kuri faktiškai visa yra monotautinė, jau dabar supranta, kur papuolė, nors prieš stodami į ES šito kažkodėl nesuprato. Žmonės visada nori to, ko būti negali. Ir tada, ir dabar sakau: nėra trečio kelio - arba tu esi suvereni valstybė, arba gyveni bendrame derinyje, pagal to darinio taisykles. O daugelis žmonių vis dar įsivaizduoja, kad gali būti truputėlis to ir ano, kad įmanoma būti truputėlį nėščiai... Visi taip ir įsivaizdavo, tačiau gyvenimas juos dabar pastatė prie sienos - reikia priimti migrantų kvotas ir visas tas naujas „vertybes" tiek etikos, tiek moralės, tiek ekonomikos srityje. Ir dabar dalis tų valstybių politinio elito supranta, kad tai jiems sukels milžiniškų problemų. Nes jau dabar juos stato prieš faktą: jeigu nepaisote Briuselio klubo taisyklių, mes neduosime jums pinigų. Pasirinkimas iš esmės tik toks: arba mes pasiduodame ir einame Dž.Baideno bei Briuselio brėžiamu keliu, arba turime klausimą spręsti iš esmės - arba liekame ES ir prarandame savo bet kokį valstybingumą ir pačią tautą, kuri tą valstybę kuria, arba išeiname iš ten.

O šio konkretaus konflikto atveju mūsų trys „gracijos" stos prie „aukšto ir gražaus", nusilenks Briuseliui ir sakys: „Padarysime viską, ko pageidaujate..." Iš mūsų nėra ko tikėtis. Žmonės Lietuvoje dažnai sako, kad rinkimai nieko nekeičia ir dėl to į juos neina. Tačiau pastarieji rinkimai yra puikus pavyzdys, kad rinkimai viską keičia ir iš esmės. Atėjo tam tikros pasaulėžiūros žmogeliai į rinkimus, išsirinko sau keletą panašių į save Seimo narių, o šie keičia visą vertybinę sistemą, nors nuo visos šalies rinkėjų ta absoliuti mažuma tesudaro vos 3-4 procentus... Šiandien jie turi antrą žmogų valstybėje, keis daugelį dalykų, nors didžioji visuomenės dalis tam absoliučiai nepritaria.