Šis posėdis - naujausias etapas abiejų šalių ir bloko institucijų teisiniame kare, kuris praėjusią savaitę pasiekė kulminaciją, kai Lenkijos aukščiausiasis teismas nusprendė, jog ES teisė prieštarauja šalies Konstitucijai.

ES Aukščiausiame Teisme Liuksemburge abiejų šalių vyriausybės kovoja prieš praėjusiais metais priimtą svarbų sprendimą, kai šiaurinės valstybės narės, vadovaujamos Nyderlandų, iškėlė reikalavimą, kad ES išmokos nebūtų mokamos, jei kyla grėsmė bloko nuostatoms dėl korupcijos ir teismų nepriklausomumo.

Varšuva ir Budapeštas buvo numanomi šio naujojo mechanizmo taikiniai dėl nuolatinių jų ginčų su ES dėl teisės viršenybės, todėl kovo mėnesį abi šalys kreipėsi į ES Aukščiausiąjį Teismą, kad šis mechanizmas būtų panaikintas.

„Ginčijamas reglamentas pažeidžia sutartis ir turi būti panaikintas visa apimtimi", - teisėjų kolegijai sakė Lenkijos advokatė Silvija Zyrek (Sylwia Zyrek).

Vengrijai atstovaujantis advokatas Miklošas Zoltanas Feheris (Miklos Zoltan Feher) sakė, kad šis mechanizmas nereikalingas, nes „esama teisinė sistema gali apsaugoti Sąjungos biudžetą".

Teismo sprendimo tikimasi tik po kelių mėnesių, tačiau ES valstybės narės sutiko sustabdyti mechanizmo taikymą tol, kol teismas nagrinės šį klausimą.

Tam pasipriešino Europos Parlamentas, kurio narių dauguma pagrasino paduoti į teismą Europos Komisiją, jei ji ir toliau vilkins mechanizmo taikymą.

Jausdami spaudimą, ES pareigūnai nurodė, kad Komisija galėtų pradėti taikyti šį mechanizmą jau kitą mėnesį.

Tuo metu Komisija užblokavo Lenkijos ir Vengrijos pateiktus nacionalinius ekonomikos gaivinimo planus dėl to, kad jos nesugebėjo pateikti garantijų dėl skaidresnio ir įstatymus atitinkančio pinigų panaudojimo.

Šie planai yra ES 800 mlrd. eurų vertės pandemijos padarinių likvidavimo paketo dalis. Lenkija iš jo tikisi gauti 24 mlrd. eurų subsidijų, o Vengrija - 7,2 mlrd. eurų.

Komentuoja saugumo politikos ekspertas Ignas STANKOVIČIUS:

Pirmiausia derėtų pažvelgti į gilesnę šalių istorinę patirtį, norint suvokti šios nesantaikos priežastis. Vakarų Europos šalys pergyveno totalitarizmą arba labai trumpai, arba ypač skausmingai, kaip Vokietija, kuri savo totalitarinį laikotarpį pergyveno su milžiniškais nuostoliais bei praradimais, sumokėdama už tai labai baisią ir didelę kainą.

Rytų Europa, kuri buvo po Stalino batu, turėjo kitokių patirčių, nuo kurių taip pat niekur nedingsi ir kurių niekaip iš savo sąmonės neišbrauksi. Mes ir patys prisigaudę to sovietinio totalitarinio mąstymo apraiškų, ir mūsų valdžia, kokia ji bebūtų, taip pat - labai dažnai galima pamatyti, jog tarybiniais laikais sprendimai buvo priimami labai panašūs arba tokie patys.... Būtent čia, mano nuomone, ir slypi pagrindinis takoskyros tarp Rytų ir Vakarų taškas.

Antroji priežastis - lenkų ir vengrų lyderių nacionalinis charakteris. Tai ypač aktualu lenkams, nes ši tauta senais Žečpospolitos laikais turėjo milžiniško potencialo, kurio taip ir nesugebėjo atskleisti. Tačiau vietoj to, kad savo potencialą realizuotų, jie jį beviltiškai iššvaistė per lėbavimą, netvarką ir visiškai neteisingą laisvės bei pareigos santykio įsivaizdavimą. Visa tai ir tapo Abiejų Tautų Respublikos pagrindine žlugimo priežastimi, tačiau ambicijos juk niekur nedingo - jų nepavyko realizuoti iki pat dabar. Visi žino, kad lenkai visais laikais mąstė „didžvalstybiškai" ir tai niekur nedingo būnant ES. Na, tam tikro pagrindo jie, žinoma, turi - vis dėlto tai 40 milijonų gyventojų tauta arba pusė Vokietijos...

Bet tos ambicijos - „o kodėl yra ne taip, kaip mes sakome?" - yra tiesiogiai susijusios su tipišku lenkišku J.Kačynskio charakteriu. Ir štai tuomet partinės nuostatos pastatomos virš nacionalinių interesų, nes negali būti nacionalinio intereso prarasti didžiules ES išmokas tik dėl partijos padiktuoto noro uzurpuoti visas tris valdžios šakas, įskaitant teismų sistemą. Visa tai tiesiogiai ateina iš sovietinio totalitarizmo laikų - J.Kačynskis gali būti aršus antitarybininkas, bet elgiasi būtent taip, kaip jo nekenčiami sovietai. O toks elgesys tiesiogiai veda į totalitarizmą, su kuo Bendrija niekaip negali taikstytis - ji pernelyg daug turėjo istorinių pamokų ir žino, kuo visa tai baigdavosi...

Taigi, Rytų Europa lėtai ir skausmingai vis dar mokosi vakarietiškos demokratijos ir šis procesas dar kurį laiką tęsis.