respublika.lt

Rytai-Vakarai: ambicijų ar vertybių karas? (22)

2021 spalio 13 17:21:07
Ričardas ČEKUTIS

Vengrija ir Lenkija vakar kreipėsi į Europos Sąjungos teismą, bandydamos panaikinti naują Briuselio mechanizmą, dėl kurio abiem dešiniųjų jėgų vyriausybėms gali būti atsisakyta skirti milijardus ES eurų.

×
nuotr. 1 nuotr.
Yra manančių, jog Jaroslavas Kačynskis (viduryje) partinius interesus dažnai iškelia virš valstybinių. EPA-Eltos nuotr.



Šis posėdis - naujausias etapas abiejų šalių ir bloko institucijų teisiniame kare, kuris praėjusią savaitę pasiekė kulminaciją, kai Lenkijos aukščiausiasis teismas nusprendė, jog ES teisė prieštarauja šalies Konstitucijai.

ES Aukščiausiame Teisme Liuksemburge abiejų šalių vyriausybės kovoja prieš praėjusiais metais priimtą svarbų sprendimą, kai šiaurinės valstybės narės, vadovaujamos Nyderlandų, iškėlė reikalavimą, kad ES išmokos nebūtų mokamos, jei kyla grėsmė bloko nuostatoms dėl korupcijos ir teismų nepriklausomumo.

Varšuva ir Budapeštas buvo numanomi šio naujojo mechanizmo taikiniai dėl nuolatinių jų ginčų su ES dėl teisės viršenybės, todėl kovo mėnesį abi šalys kreipėsi į ES Aukščiausiąjį Teismą, kad šis mechanizmas būtų panaikintas.

„Ginčijamas reglamentas pažeidžia sutartis ir turi būti panaikintas visa apimtimi", - teisėjų kolegijai sakė Lenkijos advokatė Silvija Zyrek (Sylwia Zyrek).

Vengrijai atstovaujantis advokatas Miklošas Zoltanas Feheris (Miklos Zoltan Feher) sakė, kad šis mechanizmas nereikalingas, nes „esama teisinė sistema gali apsaugoti Sąjungos biudžetą".

Teismo sprendimo tikimasi tik po kelių mėnesių, tačiau ES valstybės narės sutiko sustabdyti mechanizmo taikymą tol, kol teismas nagrinės šį klausimą.

Tam pasipriešino Europos Parlamentas, kurio narių dauguma pagrasino paduoti į teismą Europos Komisiją, jei ji ir toliau vilkins mechanizmo taikymą.

Jausdami spaudimą, ES pareigūnai nurodė, kad Komisija galėtų pradėti taikyti šį mechanizmą jau kitą mėnesį.

Tuo metu Komisija užblokavo Lenkijos ir Vengrijos pateiktus nacionalinius ekonomikos gaivinimo planus dėl to, kad jos nesugebėjo pateikti garantijų dėl skaidresnio ir įstatymus atitinkančio pinigų panaudojimo.

Šie planai yra ES 800 mlrd. eurų vertės pandemijos padarinių likvidavimo paketo dalis. Lenkija iš jo tikisi gauti 24 mlrd. eurų subsidijų, o Vengrija - 7,2 mlrd. eurų.

Komentuoja saugumo politikos ekspertas Ignas STANKOVIČIUS:

Pirmiausia derėtų pažvelgti į gilesnę šalių istorinę patirtį, norint suvokti šios nesantaikos priežastis. Vakarų Europos šalys pergyveno totalitarizmą arba labai trumpai, arba ypač skausmingai, kaip Vokietija, kuri savo totalitarinį laikotarpį pergyveno su milžiniškais nuostoliais bei praradimais, sumokėdama už tai labai baisią ir didelę kainą.

Rytų Europa, kuri buvo po Stalino batu, turėjo kitokių patirčių, nuo kurių taip pat niekur nedingsi ir kurių niekaip iš savo sąmonės neišbrauksi. Mes ir patys prisigaudę to sovietinio totalitarinio mąstymo apraiškų, ir mūsų valdžia, kokia ji bebūtų, taip pat - labai dažnai galima pamatyti, jog tarybiniais laikais sprendimai buvo priimami labai panašūs arba tokie patys.... Būtent čia, mano nuomone, ir slypi pagrindinis takoskyros tarp Rytų ir Vakarų taškas.

Antroji priežastis - lenkų ir vengrų lyderių nacionalinis charakteris. Tai ypač aktualu lenkams, nes ši tauta senais Žečpospolitos laikais turėjo milžiniško potencialo, kurio taip ir nesugebėjo atskleisti. Tačiau vietoj to, kad savo potencialą realizuotų, jie jį beviltiškai iššvaistė per lėbavimą, netvarką ir visiškai neteisingą laisvės bei pareigos santykio įsivaizdavimą. Visa tai ir tapo Abiejų Tautų Respublikos pagrindine žlugimo priežastimi, tačiau ambicijos juk niekur nedingo - jų nepavyko realizuoti iki pat dabar. Visi žino, kad lenkai visais laikais mąstė „didžvalstybiškai" ir tai niekur nedingo būnant ES. Na, tam tikro pagrindo jie, žinoma, turi - vis dėlto tai 40 milijonų gyventojų tauta arba pusė Vokietijos...

Bet tos ambicijos - „o kodėl yra ne taip, kaip mes sakome?" - yra tiesiogiai susijusios su tipišku lenkišku J.Kačynskio charakteriu. Ir štai tuomet partinės nuostatos pastatomos virš nacionalinių interesų, nes negali būti nacionalinio intereso prarasti didžiules ES išmokas tik dėl partijos padiktuoto noro uzurpuoti visas tris valdžios šakas, įskaitant teismų sistemą. Visa tai tiesiogiai ateina iš sovietinio totalitarizmo laikų - J.Kačynskis gali būti aršus antitarybininkas, bet elgiasi būtent taip, kaip jo nekenčiami sovietai. O toks elgesys tiesiogiai veda į totalitarizmą, su kuo Bendrija niekaip negali taikstytis - ji pernelyg daug turėjo istorinių pamokų ir žino, kuo visa tai baigdavosi...

Taigi, Rytų Europa lėtai ir skausmingai vis dar mokosi vakarietiškos demokratijos ir šis procesas dar kurį laiką tęsis.

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (22)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • GINČAS: Lenkija yra „pasirengusi dialogui“ ginče su Briuseliu dėl ES teisės viršenybės, tačiau atmeta „šantažą“, ketvirtadienį pareiškė ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, atvykęs į ES aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame dominuoja šis klausimas.
  • SIŪLYMAS: Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas siūlo Darbo kodekse nustatyti, kad ne tik viešojo sektoriaus, bet visiems darbuotojams, kurie grįžta į darbą nepasibaigus atostogoms vaikui prižiūrėti, būtų nustatoma sutrumpinta 32 valandų per savaitės darbo laiko norma, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
  • FACEBOOK: „Facebook“ ketvirtadienį pranešė, kad pasiekė susitarimą su kai kuriais Prancūzijos laikraščiais dėl mokėjimo už naujienų turinį, kuriuo dalijasi jo vartotojai.
  • INICIATYVA: Vokietija kartu su kitomis keturiomis valstybėmis narėmis (Suomija, Nyderlandai, Portugalija ir Slovėnija) ėmėsi iniciatyvos sukurti Europos Sąjungos greitojo reagavimo pajėgas.
  • RŪKYMAS: Net 51,4 proc. apklaustų suaugusių rūkalių ar vartojančiųjų bedūmius gaminius nurodo nežadą jų atsisakyti.
  • MOKESTIS: Nuo ketvirtadienio privačios žemės savininkai prisijungę prie Mano VMI gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir ją apmokėti, pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
  • FORUMAS: Ketvirtadienį Vilniuje prasideda dvi dienas truksiantis tarptautinis, jau trečiasis, transporto inovacijų forumas „Transportas ir logistika 2050“, kurį organizuoja Susisiekimo ministerija ir Transporto inovacijų asociacija.
  • REFERENDUMAS: Trečiadienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė neatšaukiantis anksčiau priimto sprendimo dėl Referendumo įstatymo bylos, kuriuo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) buvo įpareigota referendumo iniciatyvinei grupei išduoti parašų rinkimo lapus, pagal šiuo metu Seime svarstomą, tačiau dar nepriimtą Referendumo įstatymo redakciją.
  • REKTORIUS: Vilniaus Gedimino technikos (VILNIUS TECH) Taryba penkerių metų kadencijai išrinko naują rektorių. Juo tapo prof. dr. Romualdas Kliukas.
  • DARŽELIS: Šiuolaikinės architektūros beveik 2 tūkst. kv. metrų pastate įrengta net 12 darželinukų grupių, kurias galės lankyti 206 vaikai ir tai bus vienas moderniausių vaikų darželių Kauno regione.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar gali žmonės, pripažinti kaltais dėl nesunkių ir apysunkių nusikaltimų, dirbti pareigūnais?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar Prezidentas G. Nausėda vetuos įstatymą dėl testavimo apmokėjimo iš darbuotojų kišenės?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+5 +11 C

+3 +9 C

 

+1 +7 C

+4 +9 C

+5 +9 C

 

+4 +7 C

0-13 m/s

0-8 m/s

 

0-4 m/s