1 nuotr.Pirmąjį 2019-ųjų ketvirtį Rusijos gyventojų pasiimtų vartojimo kreditų įsipareigojimų aptarnavimo koeficientas šoktelėjo nuo 8,3 iki 8,8 proc. Centrinis šalies bankas perspėja, kad ši reikšmė artima 2014-ųjų metų kriziniam laikotarpiui, kai šis rodiklis siekė 9,3 proc.
Žmonės prasiskolinę
Koeficientas paskaičiuojamas kaip vieno namų ūkio suplanuotos įmokos pagal turimus kreditus ir jų gaunamų pajamų santykis. Kuo procentai didesni, tuo gyventojams sunkiau grąžinti kreditus ir mokėti palūkanas.
Nepadengti vartojimo kreditai yra pagrindinė rusų įsiskolinimų augimo priežastis. Nuo sausio iki birželio šalies gyventojų skolos finansų įstaigoms išaugo nuo 9,9 iki 10,4 proc., tačiau šie skaičiai nėra tikslūs, nes į statistiką buvo įtraukti ir kreditų neturintys piliečiai.
Centrinis bankas pažadėjo rizikos koeficientams taikyti naujus priedus, kad taip apribotų „prociklines rizikas, susijusias su šalies gyventojų skolų augimu“.
Priminsime, kad centrinis Rusijos bankas ir šalies vyriausybė ne kartą išsakė nuogąstavimus dėl gyventojų pomėgio imti kreditus. O nuo spalio vartojimo kreditų rizikos koeficientams bus taikoma nauja priedų skalė, kuriai įtakos turės jau turimi pasiskolinti nusprendusio asmens finansiniai įsipareigojimai ir visa kredito kaina. Tikimasi, kad ši skalė privers bankus mažinti išduodamų kreditų skaičių. Tiesa, panašios nuo balandžio 1-osios taikomos Rusijos banko priemonės išduodamų kreditų skaičiui įtakos neturėjo.
Reguliatoriai planuoja keisti ir individualų fizinių asmenų kreditingumo reitingą, kuris bus sudaromas iš skirtingų kreditavimo įstaigų pateiktos informacijos. Tai turėtų leisti bankams tiksliau įvertinti kredito prašančio asmens finansinę būklę.
Sąskaita valstybei
Kalbant apie finansus, panašu, kad Rusijai teks spręsti ne tik savo vidaus problemas, bet ir skubiai ieškoti atsakymų į kaimyninių šalių priekaištus. Prieš kelias dienas, duodamas interviu vietos televizijai, Lenkijos krašto apsaugos ministras Mariušas Blaščakas (Mariusz Błaszczak) pareiškė, kad jo šalis po Antrojo pasaulinio karo reparacijų iš Vokietijos negavo dėl Rusijos pozicijos.
„Kompensacijos po Antrojo pasaulinio karo nebuvo, nes Lenkiją valdė Rusija, kuri ir priėmė tokį sprendimą. Lenkija šiuo klausimu suvereniteto neturėjo“, - sakė ministras.
Reparacijų tema Lenkijoje aptarinėjama nuo 2017-ųjų, kai partijos „Įstatymai ir teisingumas“ vadovas Jaroslavas Kačynskis (Jarosław Kaczyński) pareiškė, jog „jo šalis niekada neatsisakys Vokietijos kompensacijų“. Varšuva įsitikinusi, kad Lenkija dėl „okupacinės Berlyno politikos patyrė didžiausias žmonių ir nacionalinio pasididžiavimo nuostolius visoje Europoje“. Preliminariais skaičiavimais, nuostoliai siekia arti trilijono eurų. Atsakydama į tai, Vokietija pabrėžė, kad pagrindo reparacijoms nemato, nes Lenkija jų oficialiai atsisakė dar 1953-iaisiais.
