respublika.lt

Rusija praranda paskutinius draugus

(0)
Publikuota: 2020 rugsėjo 20 07:00:00, Ričardas ČEKUTIS
×
nuotr. 1 nuotr.
Vladimiras Putinas dėl tuščių ambicijų susipyko su Angela Merkel - paskutine savo sąjungininke Europoje. EPA-Eltos nuotr.

Svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai" komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas ir saugumo politikos ekspertas Audrius Butkevičius.

 


- Rusijos propaganda šią savaitę išplatino neva žvalgybos tarnybos pranešimą, esą Jungtinės Valstijos intensyviai dalyvauja organizuojant protestus Baltarusijoje. Tikite šiuo pareiškimu ar nelabai? O gal rusus čia tradiciškai kankina Amerikos fobija?

- Ne, jokių fobijų šiuo atveju nėra - tai tiesiog sąmoningas melagingos informacijos skleidimas, kas rusams yra įprasta. Jie tą patį darė, kalbėdami apie Ukrainos įvykius, o dabar tą patį šneka Baltarusijos atžvilgiu. O šiaip amerikiečiai neturi per ką visa tai daryti, net jeigu ir norėtų... Antra vertus, D.Trampas su savo izoliacionistine politika yra mažiausiai suinteresuotas Baltarusijos įvykiais. Tiesiog pasakyti, kad šiandien tą daro vokiečiai, kurie turi ypatingus santykius ir partnerystę su Rusija, būtų visiškai kvaila, arba pasakyti, kad tą daro Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron), kuris Rusijos atžvilgiu elgiasi kur kas nuolankiau, negu bet koks rusų agentas, būtų dar juokingiau, o pasakyti, kad tą daro italai, kurie už rusiškus pinigus loja visada tai, ko reikia Kremliui, būtų dar labiau pro šalį... Teigti, kad protestus Baltarusijoje kursto hipotetinis NATO? Tie, kurie supranta NATO galimybes kištis į tokius tarptautinius procesus, tiesiog juoktųsi už pilvų susiėmę... Todėl lieka pasakoti apie „blogus amerikonus". Bet pasakykime, kaip buvo iš tikrųjų. Lygiai taip pat, kaip ir Ukrainoje, protestus provokavo pačių rusų spec. tarnybos, o tokios operacijos tikslas buvo stumtelėti A.Lukašenką į savo glėbį. Jie tą ir padarė, tačiau nesitikėjo, kad švelniai glėbyje spurdantis A.Lukašenka puls su jais dar ir bučiuotis... Taigi, visa tai reikėjo kažkaip paaiškinti. O dabar pamėginkime sau atsakyti: jeigu tai būtų amerikiečiai, tai tikriausiai matytume šūkius, kad Baltarusijai reikia įstoti į NATO arba mažų mažiausiai, kad D.Trampui reikia duoti Nobelio taikos premiją...

Na taip, amerikietiškų plakatų ir vėliavėlių nesimatė. Bet nesimatė ir europietiškų...

Čia žmogeliai pasiėmė vieningo standarto balta-raudona-balta vėliavėles, neėmė nei europietiškų, nei lietuviškų, pagerbiant L.Linkevičiaus bandymus pasisveikinti per tvorą... Taigi, situacija visiškai aiški: žmonėms nusibodęs A.Lukašenka, jie dėl to ir protestuoja, tačiau jie neturi jokių aiškių politinių tikslų ir netgi šis protesto laikas (o tai daugiau nei mėnuo) nesuformavo to, ką mes paprastai vadiname gatvės lyderiais, kuomet gatvė pati iškelia asmenį, galintį prisiimti kažkokią atsakomybę. Revoliucija, už kurią galėtų statyti amerikiečiai, reikalautų proamerikietiškų protesto lyderių. O tokių mes nematome: nei „Gazpromo" berniukas, nei iš Maskvos atvažiavusi mergaitė, kuri dabar gyvena L.Linkevičiaus globojama, nei trečias Kremliaus varguolis, palikęs savo žmonelę įkaite A.Lukašenkos priežiūroje... Kas liūdniausia: lyderio legitimizacija per žmonių palaikymą gatvėje taip pat neįvyko. Bet kuriam lyderiui reikalinga legitimizacija: arba nuo Dievo, arba pagal paveldėjimo teisę, arba pagal žmonių palaikymą išrenkant, arba pagal žmonių balsavimą gatvėje, kartais net akmenimis... Taigi, net toks asmuo šiandien neišryškėjo, nepaisant valdžios pastangų visaip padėti Marijai Kolesnikovai... Taigi, vargšai amerikonai tiesiog nežino, kur jie kiša pinigus...

- Tuo metu niekaip nesibaigia Aleksejaus Navalno nuodijimo istorijos, todėl pamėginkime prognozuoti šios dramos pabaigą: ką jis darys toliau?

- Ši istorija išskirtinai keista ir liūdnai primena Malaizijos „boingo" numušimo istoriją dėl Rusijos gynybos stiliaus. Mes ir vienu, ir kitu atveju matome visišką aklą neigimą. „Protingiausias" paaiškinimas dėl „boingo", ką teko girdėti iš rusų propagandistų, buvo toks: esą lėktuvas buvo specialiai pakrautas senais lavonais, kurie buvo numesti ant Donbaso, bandant išprovokuoti sankcijas prieš Rusiją... Šiuo atveju, situacija analogiška: dabar yra sakoma, kad patys vokiečiai, o ne kas kitas, patepė A.Navalną „Novičiok" tipo nuodais... Pats juokingiausias dalykas šioje istorijoje yra tas, kad Rusija iki šiol turėjo vienintelį draugą ES, t.y. Vokietiją. Prancūzijos su E.Makronu rusų draugais nevadinsime, nes jie yra banaliausi rusų tarnai, o italai yra tiesiog „perkami balsai"... Taigi, draugais buvo vokiečiai, tačiau jie vienintelį draugą ir „strateginį partnerį" su visais „ypatingais santykiais" dabar kaltina tepliojant Rusijos opoziciją nuodais... Kuo tai baigsis? Žinoma, A.Navalnas grįš į Rusiją. Jis būtų visiškai kvailas, jeigu negrįžtų, nes niekas taip gerai neligitimizuoja lyderio, kaip nevykęs oponentų pasikėsinimas. Aš pažįstu kelis, kurie patys prieš save organizavo atentatus, kad tik didvyriškiau atrodytų. Taigi, A.Navalnui čia yra tiesiog Dievo dovana ir jis dabar gavo visišką Vakarų valstybių palaikymą, kaip oficialus V.Putino antipodas ir oficialus opozicijos lyderis Rusijoje. Jeigu anksčiau A.Navalnas labiau priminė kiauksintį šunytį, dabar jis vyrukas, aukštai pakeltas ant šakių... Man ši istorija primena dar vieną situaciją Ukrainoje, kada Rusija ten turėjo gana didelį vietos žmonių palaikymą, kuriuos visiškai absurdišku savo elgesiu pavertė amžinais priešais ir sukūrė tokią mums patogią situaciją, kurios niekada savo veiksmais mes nebūtume pasiekę, netgi turėdami tokį politinį „genijų" L.Linkevičių...

- Tuo metu amerikiečių demokratų partiją palaikančioje spaudoje piktinamasi, kad JAV generalinis prokuroras Bilas Baras (Bill Barr) pasiūlė dėl neva policijos rasizmo protestuojantiems riaušininkams pareikšti kaltinimus bandymu nuversti JAV valdžią. O ko jie tikėjosi? Už antivalstybinę veiklą gauti medalius?

- Žinoma, jie galvojo, kad galima naikinti savo valstybę, galima plėšti privačią nuosavybę ir kad visa tai bus užskaityta, kaip tam tikras teigiamas politinis aktyvumas. Bet net tokiai turtingai šaliai, kaip Jungtinės Valstijos, pasirodė, jog tai buvo pasikėsinimas į kelis svarbiausius dalykus: 1) pasikėsinimas į Jungtinių Valstijų integralumą, nes buvo bandoma sukurti skiriamąsias linijas tarp demokratų ir respublikonų valdomų valstijų, kas tiesiogiai vedė į naują pilietinį karą; 2) buvo kurstoma rasinė neapykanta ir tai nuosekliai darė demokratai bei jų rėmėjai - čia reikia pasakyti, kad daugiausia sveiko proto šiuo atveju parodė spalvotasis elektoratas, kuris griežtai atsiribojo nuo baltųjų mergelių silkių veidais, šūkaliojančių įvairias nešvankybes apie „rasistų" organus... Na, o dabar D.Trampo reitingai jau viršija Džo Baideno reitingus ir jis sau gali leisti pradėti bylų kampaniją prieš šitos netvarkos sukėlėjus. Tuo labiau kad D.Trampas gauna tarptautinį pripažinimą dėl savo veiklos tarptautinėje arenoje: a) Bahreino ir Jungtinių Arabų Emiratų Izraelio valstybės pripažinimo, kuris oficialiai įvyko Vašingtone; b) Afganistano derybų tarp veikiančios vyriausybės ir Talibano, kurias inicijavo Jungtinės Valstijos, o dėl to atsirado pirmosios prošvaistės, kad ten pagaliau liausis dešimtmečius siautėjantis karas; c) Bosnijos ir Serbijos derybos, po kurių kilo pasipiktinimas Kremliuje dėl to, kad amerikiečiai „pasitvarkė" tradiciškai Rusijos „sava" laikomoje Serbijoje. Taigi, ne be reikalo pasigirdo pirmieji rimti (beje, iš pačių norvegų) siūlymai pateikti D.Trampą Nobelio taikos premijai gauti. Ir čia ne tas pats, kaip su Baraku Obama, kuris buvo pasiūlytas praėjus vos dviem savaitėms po išrinkimo...

- Negalime nepaminėti Europos Komisijos pirmininkės Ursulos fon der Lejen (Ursula von der Leyen) gana migloto metinio pranešimo. Keista, bet neišgirdome jau įprastomis tapusių kalbų apie Europos federalizaciją ar „dviejų greičių" ES. Kodėl?

- Išgrūsti Didžiąją Britaniją iš ES visiems šitiems Rusijos draugams atrodė labai didelė vertybė. Tačiau išgrūdus britus jie kartu išgrūdo ir tai, ką buvo galima vadinti strateginiu faktoriumi. Ir kas liko iš tos Europos Sąjungos? Ekonominis priedėlis prie Vokietijos industrijos? Bet čia labai daug neišsiplėsi... Jeigu tai yra federalizmas, tuomet imi atsakomybę už visus tuos „kelių greičių Europos" žmones ir privalai spręsti masę klausimų, kuriems nėra nei jėgų, nei sukurtų mechanizmų bei instrumentų, nei noro skirti lėšas ar apskritai šituos klausimus spręsti. Štai ima koks L.Linkevičius ir velniai žino kieno paskatintas atakuoja „batką", kuris visiems buvo be galo patogus ir pirmiausia - tai pačiai Lietuvai... Ir ką vargšei U. fon der Lejen daryti? Jeigu ji švaistysis federalizacijos sąlygomis, tuomet ir bus už tai atsakinga, o tokiu atveju neišvengiamai iškils klausimas: o kas toliau, mieloji Uršule? Na, jeigu ir toliau išsilaikys toks išskydęs darinys, kuriame kiekvienas vapa, ką nori, tuomet gali palikti tuos lietuvius su jų ministrais, „švedišku" prezidentu bei „lenkišku" premjeru patiems kapstytis... Manau, tai yra pagrindinė priežastis, kodėl metiniame pranešime neliko vietos „federalizacijai".

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s