3 nuotr.Čekijos užsienio reikalų ministras Jakubas Kulhanekas pareiškė Rusijos ambasadoriui Prahoje Aleksandrui Zmejevskiui protestą dėl 20 Čekijos ambasados darbuotojų išsiuntimo iš Maskvos ir pareikalavo leisti jiems visiems grįžti į diplomatinę atstovybę Rusijos sostinėje.
Kaip užvakar žurnalistams pranešė Čekijos URM vadovas, „Praha laukia Maskvos sprendimo iki ketvirtadienio 12 val."
„Visi išsiųsti Čekijos ambasados darbuotojai turi būti grąžinti į savo vietas Maskvoje. Laukiame sprendimo iki ketvirtadienio 12 val. Jeigu jis nebus priimtas, mes imsimės varianto užtikrinti abiejų ambasadų personalo paritetinį atitikimą pagal darbuotojų skaičių", - akcentavo J.Kulhanekas.
„20 mūsų diplomatų išsiuntimas iš Rusijos iš esmės paralyžiavo ambasados (Maskvoje) darbą", - pridūrė ministras.
Anksčiau Čekijos vyriausybės atstovai pareiškė, kad šalies ambasadoje Maskvoje darbuotojų yra kur kas mažiau negu Rusijos diplomatinėje atstovybėje Prahoje. Opozicija paragino vyriausybę siekti abiejų misijų darbuotojų skaičiaus pariteto.
Čekijos URM duomenimis, Rusijos ambasadoje dirba 27 diplomatai ir 67 techninio personalo darbuotojai, o Čekijos ambasadoje - 5 diplomatai ir 19 techninių darbuotojų.
Rusijos užsienio reikalų ministerija vakar perspėjo Prahą, kad ultimatumų tonas Maskvai nepriimtinas, todėl iškviestas Čekijos ambasadorius Vitezslavas Pivonka. „Sprendžiant iš kai kurių Čekijos politikų pareiškimų, jie bando Kafką paversti realybe. Mes siūlome Prahai palikti ultimatumus komunikacijai NATO viduje. Su Rusija toks tonas yra nepriimtinas", - žurnalistams sakė Rusijos URM atstovė Marija Zacharova.
Komentoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Audrius BUTKEVIČIUS
Kaip žinoma, bet kurios karinės operacijos metu vienas iš pagrindinių karinių tikslų yra smūgis į priešininko užnugarį, siekiant sutrikdyti tiekimus į frontą. Rusai, puikiai suvokdami, jog Ukraina dešimtmečius buvo valdoma prorusiškos agentūros ir todėl buvo praradusi savo karines pajėgas, suskaičiavo galimus konflikte panaudoti kareivius (tuo metu ukrainiečiai galėjo remtis maždaug 6 tūkstančiais žmonių). Be to, ukrainiečiams tuo metu katastrofiškai trūko ir šaudmenų, ir artilerijos sviedinių - faktiškai visko. Rusai, siekdami sumažinti savo nuostolius, mėgino uždaryti visus kelius, per kuriuos ginkluotė galėjo būti tiekiama į Ukrainą.
Priminsiu, kad tuo pat metu Bulgarijos gamyklose buvo įvykdytos dvi diversijos, kur buvo sunaikinta Ukrainai parduoti ruošiama ginkluotė - granatsvaidžiai bei šaudmenys. Analogiška operacija buvo įvykdyta ir Čekijoje, kuomet firma-pardavėja patyrė Rusijos specialiųjų tarnybų smūgį, buvo susprogdinti jos sandėliai, iš kurių ten sukauptos atsargos turėjo būti parduotos Bulgarijos firmai EMCO, kuriai vadovavo tėvas ir sūnus Gebrevai. Dar viena diversija buvo vykdoma tiesiogiai prieš EMCO savininkus - abu Gebrevai buvo apnuodyti, jie išgyveno tik dėl laimingo atsitiktinumo. Bet kokiu atveju, buvo aiškiai pademonstruota, kas laukia tų, kurie tiekia ginkluotę tiems, kurie kovoja prieš rusus. O šiaip karinių konfliktų istorijoje čia nėra jokia naujiena - tai yra lygiai tokia pati operacija, kaip siųsti konvencines antžemines pajėgas, naudoti artileriją bei karo aviaciją bet kurio priešo atžvilgiu. Arba siųsti specialiąsias pajėgas į priešo užnugarį ir naikinti jo komunikacijas.
Faktiškai ši situacija turėtų aktyvuoti NATO 5-ąjį straipsnį, nes šiandien čekai, pagaliau pripažindami rusų įvykdytus agresyvius veiksmus, iš esmės paskelbė, jog NATO valstybė buvo užpulta. Kodėl jie to nepasakė anksčiau?
Atsakymai yra keli: 1) Čekija turėjo ir tebeturi prezidento poste seną girtuoklį Milošą Zemaną, kuris darė viską, kad įtiktų savo šeimininkams Maskvoje, tačiau šiandien, prispaustas sukauptų įrodymų bei dokumentų, net ir jis nebuvo pajėgus apginti Maskvos pozicijos; 2) Tarptautinė opinija, kaip visada, nebuvo pasiruošusi įvardinti Rusijos kaip agresoriaus ir buvo tikima visokiomis pasakomis apie tai, kad procesas esą pats susireguliuos, nereikės kištis - šiomis gražiomis pasakomis iki šiol tebegyvena pirmiausia prancūzai ir vokiečiai; 3) Čekams rodyti savo skaudulius buvo taip pat labai nepatogu. Tačiau šiandien situacija yra šiek tiek pasikeitusi - toliau tylėti nebuvo galima, nes net ir be britų pagalbos dėl atitinkamų medijų darbo ši informacija vis tiek būtų išplatinta. Todėl Čekijos vyriausybė būtų priversta pasijusti labai nepatogiai savo pačios rinkėjų akivaizdoje. Todėl šis žingsnis pagaliau buvo žengtas ir, galimas daiktas, šiam žingsniui buvo duotas leidimas bendro spaudimo prieš Rusiją fone.
