6 nuotr.Maskvoje savaitgalį tūkstančiai žmonių vėl išėjo į gatves. Protestuotojai reikalavo neriboti teisės kandidatuoti rinkimuose. Visgi Rusijoje jau įprasta, kad žmonės pamitinguoja, tačiau valdžios pozicijos nesikeičia. Ar apskritai ten įmanoma pakeisti valdžios vykdomą politiką?
Maskvoje - opozicijos šalininkų mitingas
Praėjusį šeštadienį Rusijos sostinėje, Akademiko Sacharovo (žinomas kovotojas už žmogaus teises - aut. past.) prospekte, prasidėjo mitingas, skirtas opozicijos kandidatų į Maskvos Dūmą palaikymui „Už teisę dalyvauti rinkimuose“, praneša leidinys „Vedomosti“. Mitingą organizavo liberalių pakraipų partija, jame, VRM duomenimis, dalyvavo apie 12 tūkst. žmonių.
Mitingas buvo surengtas po to, kai tapo žinoma, kad liepos 16-ąją apygardos rinkiminė komisija atsisakė į Maskvos miesto tarybos rinkimus registruoti kelis nepriklausomus kandidatus. Tarp pastarųjų buvo Kovos su korupcija fondo atstovai Liubovė Sobol ir Ivanas Ždanovas, muzikantas Sergejus Voras Troickis, Ziuzino apygardos deputatas Konstantinas Jankauskas, „Jabloko“ partijos atstovai Kirilas Gončarovas ir Sergejus Mitrochinas, aktorius Andrejus Sokolovas bei Julija Galiamina ir Dmitrijus Gudkovas. Diena anksčiau buvo neįregistruotas kandidatas Ilja Jašinas.
Oficialiai teigiama, kad kandidatai buvo išbraukti dėl pateiktuose dokumentuose paliktų klaidų ir problemų su rinkėjų parašais.
„Eltos“ teigimu, opozicijos politikai ir jų rėmėjai į sostinės gatves išėjo po to, kai valdžia kandidatais į laisvas Valstybės Dūmos vietas nesutiko registruoti gerai žinomo opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno ir kitų Kremliaus kritikų.
Bendraujame, bet nesikišame
Paprašytas pasidalyti pastebėjimais apie tai, kas šiuo metu vyksta kaimyninėje šalyje, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius išskyrė du momentus - politinį ir ekonominį.
„Įvairūs trukdymai dalyvauti rinkimuose opozicijai, būtų tai vietos savivalda ar rinkimai į Dūmą, fiksuojami jau ne pirmą kartą, tad dabartinė situacija stebinti neturėtų. Be to, į gatves Rusijos žmonės išeina ne tik dėl politinių, bet ir dėl ekonominių problemų. Tarkim, neseniai vyko protestai dėl pensinio amžiaus ilginimo. Oficialiai pripažįstama, kad šiųmetė infliacija Rusijoje sieks 4 proc., tad, tikėtina, jog padėčiai blogėjant sulauksime daugiau nepatenkintųjų reakcijos“, - prognozavo L.Linkevičius.
Visgi ministras atkreipė dėmesį ir į tai, kad protesto akcijos, bent kol kas, nėra masinės. „Maskvos mastais 10 tūkst. mitinguotojų nėra daug. Aišku, valdžiai bet kokie protestai nėra malonūs, tačiau kuo pasibaigs dabartinė situacija, prognozuoti sudėtinga. Ypač turint omenyje tai, kad pokyčiai Rusijoje, kai jau prasideda, vyksta labai greitai. Kita vertus, šiai šaliai nuomonės iš išorės niekas neprimes, tad pokyčiai joje prasidės tik tada, kai tam pribręs vietos gyventojai“, - buvo įsitikinęs pašnekovas.
Komentuodamas Lietuvos poziciją, L.Linkevičius „Vakaro žinioms“ sakė, kad stengiamasi palaikyti draugiškus santykius: „Mes nuolat bendraujame ne tik su Kremliumi, bet ir su kitomis politinėmis jėgomis. Išsakome savo nuomonę vienu ar kitu klausimu, stebime, kas joje vyksta, tačiau į suverenios valstybės vidaus reikalus kištis negalime.“
Protestai - sudėtinė problemų išraiška
Politologas Linas Kojala atkreipė dėmesį, kad įvairių, prieš dabartinę šalies valdžią nukreiptų, protestų Rusijoje daugėja. Tiesa, pirmiausia politologas juos buvo linkęs sieti su prastėjančia ekonomine situacija ir kritusiu dabartinių šalies lyderių populiarumu.
„Bandymai riboti internetą, suimti žurnalistai, draudimai kandidatams bei blogėjanti gyventojų ekonominė padėtis sudaro palankias sąlygas reikštis opozicijai ir ji tuo naudojasi. Valdžios taikomų ribojimų niekas nepanaikino, tačiau vis smarkiau augantis mitingų dalyvių skaičius ne tik rodo augantį visuomenės nepasitenkinimą, bet ir leidžia drąsiau jaustis tokių akcijų dalyviams, todėl jų skaičius gali gerokai išaugti“, - sakė politologas.
Taip pat, L.Kojalos teigimu, protestai rodo, kad pilietiškesnė tampa šalies visuomenė, didėja jos aktyvumas. Vis aiškesnis tampa noras įsitraukti į politinį Rusijos gyvenimą ne tik per rinkimus, bet ir iki jų.
„Pliuralizmo Rusijoje dar stokojama. Tai patvirtina ir naujausi rinkimuose nusprendusių dalyvauti kandidatų suvaržymai. Apie dabartinės sistemos pabaigos pradžią kalbėti dar anksti, tačiau pastebimos ryškios opozicijos stiprėjimo tendencijos. Pastaroji vis drąsiau reiškia savo nuomonę. Ir ne tik virtualioje erdvėje, bet ir realybėje. Visgi nuspėti, kuo visa tai pasibaigs, - sudėtinga.
Didžiausi pokyčiai prognozuotini dabartinio šalies prezidento Vladimiro Putino kadencijos pabaigoje. Jam nusprendus toliau likti valdžioje, gali tekti keisti šalies Konstituciją. Neabejotina, kad visuomenė į tai sureaguos, tačiau kokia bus jos reakcija, greičiausiai lems tiek tuometinė šalies ekonominė gerovė, tiek prezidento ir jo komandos populiarumas“, - situaciją apibendrino pašnekovas.
