respublika.lt

R.Paulauskas: Be emocijų įvertinkite faktus ir atsakykite, ar revoliucija Baltarusijoje Lietuvai naudinga (107)

2020 rugpjūčio 25 11:26:29
Ričardas ČEKUTIS

Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka sraigtasparniu praskrido virš Minsko, paprašęs piloto praskristi virš „Nugalėtojų prospekto“, kur yra prezidento rezidencija. „Išsibėgiojo kaip žiurkės“, - pamatęs nuo rezidencijos tolstančius protestuotojus pakomentavo A.Lukašenka agentūros BeLTA paskelbtame įraše. - Išsilakstė. Jie suprato, kad čia bus karšta.“

×
nuotr. 16 nuotr.
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka. EPA-Eltos nuotr.




Internete taip pat paplito vaizdai, kaip A.Lukašenka atskrenda į rezidenciją ir iš sraigtasparnio išlipa nešinas neužtaisytu automatu „Kalašnikov“.

Sekmadienį Minske vyko didelė vadinamosios opozicijos demonstracija. Dalis protestuotojų buvo susirinkę ir prie prezidento rezidencijos, „Nepriklausomybės rūmų“, kur gatves blokavo specialiosios paskirties milicijos būrys OMON su karine technika. Žmonės prie pat milicininkų nesiartino, tačiau susirinkę kiek atokiau skandavo „išeik“ - ragindami A.Lukašenką atsistatydinti. Vėliau minia patraukė atgal į Minsko centrą. Tuo metu ir praskrido sraigtasparnis.

Pirmadienį pranešta, jog specialusis milicijos dalinys OMON Minske sulaikė du žinomus demokratijos judėjimo aktyvistus. Olga Kovalkova ir Sergejus Dylevskis buvo įkišti į milicijos automobilį.

Apsikeitimas notomis

Baltarusijos karinių oro pajėgų vado pavaduotojas pulkininkas Olegas Orlovas pirmadienį pareiškė, kad sekmadienį buvo mėginama pažeisti Baltarusijos valstybės sieną oro erdvėje iš Lietuvos pusės. O tą pačią dieną į Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Baltarusijos ambasadorius Valerijus Baranovskis, kuriam įteikta protesto nota dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos pažeidimo, nes Baltarusijos sraigtasparnis Mi-24 rugpjūčio 23 dieną 18.50 val. ties Medininkais kirto Lietuvos valstybės sieną.

ES ir toliau bendraus su „diktatoriumi“ A.Lukašenka

Europos Sąjungos diplomatijos vadas Chosepas Borelis (Josep Borelli) sekmadienį pareiškė, kad Baltarusijai negalima leisti tapti „antrąja Ukraina“.

„Ukrainoje įtampa tarp Europos ir Rusijos baigėsi šaudymu, smurtu ir Ukrainos teritorijos vientisumo praradimu, kuris tęsiasi iki šiol“, - Ch.Borelis sakė interviu laikraščiui „El Pais“.

„Baltarusių problema šiandien yra ne pasirinkimas tarp Rusijos ir Europos, bet laisvės ir demokratijos iškovojimas, - pridūrė politikas. - Europa nenori, kad Baltarusija virstų antrąja Ukraina.“

ES įgaliotinis užsienio politikos klausimais sako, kad ES privalo tęsti dialogą su A.Lukašenka. Jo situaciją jis palygino su Venesuelos vadovo Nikolo Maduro (Nicolas Maduro) padėtimi, kuris taip pat siekia užgniaužti opoziciją.

Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro, politikos apžvalgininko Rolando PAULAUSKO komentaras:

Aš tiesiog išvardinsiu keturias grupes faktų ir leiskime patiems skaitytojams atsakyti: kokie turi būti Lietuvos valstybės interesai šituose įvykiuose?

Taigi, pirmas punktas: mes matome po Vilnių platinamas baltai-raudonai-baltas vėliavas, kuriose yra Vytis. Ši vėliava atsirado 1918 metais, kai byrant Rusijos imperijai formavosi naujos valstybės. Tačiau Baltarusijos valstybingumas tuo metu formavosi nuo nulio ir jis buvo dvejopas. Vienas toks valstybingumas vadinosi Baltarusijos Liaudies Respublika ir jis buvo panašus savo esme į smetoninės Lietuvos tokį tautinį valstybingumo modelį. O kitas valstybingumas vadinosi LitBelas, t.y. Lietuvos ir Baltarusijos bolševikinė valstybė su Vinco Mickevičiaus-Kapsuko vyriausybe priešakyje. Tačiau ir vienu, ir kitu atveju Baltarusijos valstybingumas išeina iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teritorijos, t.y. visa Baltarusijos valstybė telpa arba į LDK, arba į Žečpospolitos teritoriją - kitokios teritorijos ji niekada neturėjo. Dėl to jie pasirinko vėliavą su Vyčiu, išeinant būtent iš šitos istorinės tradicijos. Ir kas itin svarbu, kad jau pirmosios Baltarusijos valstybingumo apraiškos pasirodė dar XIX a. pabaigoje, o aiškiau susiformavo dar 1903 m., kai įvyko netgi Baltarusijos valstybingumo užuomazgos Seimo posėdis, ir visa tai vyko ne kur kitur, o Vilniuje... Visi Baltarusijos valstybingumo projektai - ar tai būtų bolševikinis, ar tautinis - apibrėžia valstybės teritoriją su Vilniaus miestu joje... Taigi, skaitytojui šiuo požiūriu būtų verta pasvarstyti, kiek tai atitinka mūsų interesus... Tik priminsiu, kad Vilniuje tuo metu gyveno vos 3 procentai lietuvių. Kiekviena valstybė, kurianti savo valstybingumą, negali apseiti be istorijos - jeigu nėra istorijos, nėra ir valstybingumo. Dėl to Baltarusija neišvengiamai remsis Žečpospolitos ir LDK istorija ir visais atributais, kurie telpa į šitą reiškinį. Bet tai tik viena faktų grupė.

Antra faktų grupė: mes žinome, kad po Sąjūdžio, tik atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, buvo didžiulės problemos Vilniaus krašte su ten gyvenančiais žmonėmis. Mums šiaip ne taip pavyko Vilniaus krašte stabilizuoti padėtį, bet per pastaruosius 30 metų mes nieko nepadarėme iš esmės. Bet yra vienas įdomus faktas, kurį adresuokime savo skaitytojams: ten, kur Lietuva turi tiesioginę sieną su Lenkija (Lazdijų rajonas), abiejose pusėse gyvena lietuviai. O Vilniaus krašto žmonės, kurie save laiko lenkais, neturi tiesioginio sąlyčio su Lenkijos lenkais. O per kur ši siena gali atsirasti? Per Gardiną, t.y. Vakarų Baltarusiją, kuri iki 1939 m. priklausė Lenkijai. Jeigu dabar paskaitytume Lenkijos internetinę erdvę, nesunkiai rastume pasisakymų: jeigu Baltarusijos valstybė dabar pradėtų eižėti, tai Lenkija logiškai turėtų grįžti į 1938 metų sienas. Jeigu kartais toks dalykas nutiktų, Vilniaus kraštas iškart turi tiltą su Lenkija... Tegul mūsų skaitytojai taip pat pasvarsto - kiek tame yra naudos Lietuvai?

Trečia faktų grupė: nesunku numanyti, kad Rusija irgi mėgintų apsaugoti Baltarusiją kaip savo interesų geopolitinę erdvę. Čia reikia žinoti, kad Baltarusijoje yra du Rusijai itin svarbūs kariniai objektai. Vienas iš jų veikia dar nuo Tarybų Sąjungos laikų ir jis kontroliuoja visą Rusijos laivyno judėjimą, nors ir sunku tuo patikėti... O antras - radiolokacinis centras, kuris kontroliuoja užsienio laivų judėjimą didelėje teritorijoje. Todėl yra toli gražu „ne nulinė“ rizika, kad Rusija įvestų kariuomenę į Baltarusijos teritoriją. O konfliktui pasiekus tokį mastą, dar padidėja tikimybė, kad Rusija pasigrobs ir vadinamąjį Suvalkų koridorių, kad turėtų tiesioginį sąlytį su savo administruojamu Karaliaučiaus kraštu. Lietuvos valstybingumas tokiu atveju pakimba ore.

Ir ketvirta faktų grupė, kurią verta žinoti prieš svarstant, kokia turi būti Lietuvos pozicija: Klaipėdos uostas ir Lietuvos geležinkeliai, kurie turi nemažą naudą iš Baltarusijos krovinių pervežimo. Čia svarbu žinoti, kad Latvijos geležinkeliai ir uostai turi smarkiai sumažėjusias krovinių apimtis, todėl nenuostabu, kad Latvijos užsienio reikalų ministras kartu su savo kolega Estijoje nepuola kovoti dėl Baltarusijos „demokratijos“. Dar priminsiu, jog neseniai buvo numatytas ir A.Lukašenkos vizitas į Rygą, kur turėjo būti svarstoma galimybė Estijos, Latvijos ir Baltarusijos pinigais nutiesti elektros kabelį iš Baltarusijos į Latviją, kad estai su latviai galėtų pirkti Astravo elektrą, o mainais baltarusiai nukreips savo krovinius į Latvijos uostus.

Taigi, gerbiamieji skaitytojai, o dabar visi drauge pasvarstykime, ar visa tai yra labai naudinga Lietuvai?

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (107)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • VERTINIMAS: 2020 biudžetiniais metais Europos Sąjungoje buvo netinkamai išleisti beveik 4 mlrd. eurų, rodo antradienį paskelbtas Europos Audito Rūmų (EAR) vertinimas.
  • INVESTICIJOS: Vilniaus apskričiai praėjusių metų pabaigoje teko 18,119 mlrd. Eur, arba 75,7% visų Lietuvoje sukauptų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje.
  • MOKESČIAI: Per šešis šių metų mėnesius TOP500 didžiausių mokesčių mokėtojų įmonių jau sumokėjo 3,6 mlrd. Eur mokesčių, arba 57 proc. palyginti su visa 2020 m. jų sumokėta mokesčių suma, rodo atvirų duomenų platformoje „Okredo“ skelbiami Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys.
  • DELEGACIJA: Antradienį vakare į Vilnių atskrenda Taivano verslo delegacija, kuri domėsis investavimo galimybėmis Lietuvoje.
  • MIGRANTAI: Federalinės policijos duomenimis, nuo spalio 1 dienos iki spalio 24-osios į Vokietiją iš Baltarusijos atvyko 4 246 neteisėti migrantai.
  • KAPITALIZACIJA: Pirmadienį „Teslos“ kapitalizacija viršijo 1 trln. USD – tai pirma automobilių gamintoja ir septinta kompanija pasaulyje, kuriai pavyko peržengti šią ribą.
  • KETINIMAS: Lenkija ketina iki 10 000 padidinti savo karių skaičių pasienyje su Baltarusija. To priežastis – išaugęs neteisėtai sieną kertančių migrantų skaičius.
  • TYRIMAS: Naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 17– spalio 3 dienomis atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, suaugę Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki šiomis trimis institucijomis: bažnyčia (pasitiki 68 proc., nepasitiki 24 proc.), Prezidento institucija (66 proc., 26 proc.) bei savivaldybėmis (58 proc., 35 proc.).
  • DUJOS: Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą pirmadienį turėtų atvykti naujas dujų krovinys iš Trinidado ir Tobago – pirmas didelis dujovežis spalį prasidėjusiais dujų metais.
  • TERAPIJA: Dėl pandemijos nesmagiai besijaučiančius kauniečius Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus kviečia lapkričio 7, 21 bei gruodžio 4, 18 dienomis apsilankyti terapiniuose užsiėmimuose suaugusiesiems „Dailės terapija: kitu žvilgsniu į save ir meną“.
Daugiau

Dienos klausimas

Kaip manote, ar policijai rengiant reidus parduotuvėse, sumažėjo bandymų patekti ten su svetimu GP?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar Prezidentas G. Nausėda vetuos įstatymą dėl testavimo apmokėjimo iš darbuotojų kišenės?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+1 +9 C

+5 +11 C

 

+10 +13 C

+5 +11 C

+9 +12 C

 

+11 +12 C

0-6 m/s

0-10 m/s

 

0-8 m/s