Kaip ironiškai pastebi žurnalistas Jurgenas Elzeseris (Jurgen Elsässer), manipuliavimas balsų skaičiavimu vyksta tik tokiose nesąžiningose bei diktatoriškose valstybėse kaip Baltarusija, Venesuela arba kadaise VDR - bent jau taip mano dažnas Vokietijos, o ir Lietuvos skaitytojas. Tačiau po pastarųjų rinkimų Vokietijoje paaiškėjo, kad „demokratijos bastione" bei pačioje ES širdyje rinkimuose manipuliuojama ne ką blogiau...
J.Elzeseris rėžia tiesiai: „Po šių rinkimų man paaiškėjo, kad Berlynas buvo daug panašesnis į žlugusią valstybę nei Baltarusija ar Venesuela." Jis atvirai džiaugėsi, kad V.Putinas nesiuntė rinkimų stebėtojų į Berlyną, rašoma „Die Welt", mat būtų gėda.
Žurnalistas dalijasi savo įspūdžiais: „Rinkimų sekmadienį prie balsavimo punktų nusidriekė ilgos eilės, trūko balsavimo biuletenių, dažnai žmonės balsavo ir po 18 val. vakaro. Be to, daugelis laukiančiųjų buvo taip nusivylę, kad taip ir nebalsavę grįžo namo - juk akivaizdus rinkimų trukdymo atvejis!"
Dar rinkimų dieną pasirodė pranešimų apie dingusius balsavimo biuletenius. Štai viena „Bild" žurnalistė Berlyno-Pankovo miesto rotušės kieme aptiko šokiruojantį radinį: šiukšliadėžėje ji aptiko tuščius antrojo balsavimo į Atstovų Rūmus biuletenius - vieną kartą perplėštus per pusę. Balsavimo biuleteniai buvo ne tik dingę, bet ir akivaizdžiai suklastoti...
Portale www.compact-online.de rašoma, jog tokio masto manipuliacijų Vokietijoje nebuvo nuo 1989 m. gegužės mėn. suklastotų VDR vietos valdžios rinkimų. Kaip ir 2020 m. lapkritį vykusiuose JAV prezidento rinkimuose, kuriuose Donaldas Trampas (Donald Trump) kovojo prieš Džo Baideną (Joe Biden), biuleteniai buvo randami šiukšlynuose, o daugybė teisingai užpildytų biuletenių užskaityti kaip negaliojantys, be to, kai kuriais atvejais balsavimo biuletenių buvo rasta daugiau, nei rinkimų teisę turinčių rinkėjų tose apylinkėse.
J.Elzeseris rėžia: „Mano aiški žinia - šie rinkimai turi būti paskelbti negaliojančiais ir pakartoti. Tai neteisėta. Atsakingi asmenys turi būti patraukti atsakomybėn!"
Štai laikraštis „Der Tagesspiegel" atliko įdomią šiuo požiūriu duomenų analizę: Reinickendorfo 124J rinkimų apylinkėje balsavimo teisę turi apie 1382 žmonės, tačiau balsavo 2146. Tai sudaro 150 proc. rinkėjų aktyvumą. Panaši padėtis yra ir Tempelhofo-Šionebergo apygardoje, kur, kaip teigiama, 126 proc. rinkimų teisę turinčių rinkėjų balsavo Atstovų Rūmų rinkimuose.
Buvo mažiausiai 18 rinkimų apylinkių, kuriose per ankstesnius rinkimus nebuvo užregistruota nė vieno negaliojančio biuletenio arba buvo užregistruota tik vienas ar du procentai negaliojančių biuletenių. Šį kartą buvo užregistruota daugiau kaip dešimt, šešiais atvejais daugiau kaip 20, o vienu atveju net daugiau kaip 36 procentai negaliojančių balsų!
Berlyno rinkimai trečiojo pasaulio lygiu
Rugsėjo 26 d. Berlyno gyventojai išrinko ne tik naują Bundestagą, bet ir naujus Atstovų Rūmus bei apygardų parlamentus. Rinkimai buvo chaotiški. Teko ne tik laukti kelias valandas, bet dabar aiškėja vis daugiau detalių apie incidentus, kurių veikiau galima tikėtis iš trečiojo pasaulio šalies. Pavyzdžiui, žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie 150 proc. rinkėjų aktyvumą vienoje rinkimų apygardoje ir „apytikrius" rinkimų rezultatus.
Visuomeninio transliuotojo RBB žurnalistai patikrino rinkimų rezultatus ir nustatė, kad mažiausiai 99 rinkimų apylinkėse neįprastai daug negaliojančių balsų, o tai, jų manymu, rodo, kad rinkimuose kilo sisteminių problemų. Tą patį pakartojo ir „Die Welt", atlikęs savo tyrimą ir konstatavęs, jog negaliojančiais balsais įskaityti mažiausiai 13 120 rinkimų biuletenių.
Akivaizdu, kad kai kuriose apylinkėse buvo naudojami kitos apylinkės balsavimo biuleteniai, o tai teisiškai neteisėta ir daro balsavimą negaliojančiu, net jei rinkėjo valia buvo aiški. „Jei naudojamas neoficialus biuletenis, balsavimas negalioja", - zurzeit.at cituoja Friedrichshaino-Kreuzbergo rinkimų apylinkės pareigūną Rolfdieterį Bohmą (Rolfdieter Bohm).
Demokratinės politikos požiūriu tai, kad valstybės rinkimų komisaras apie problemas žinojo jau rugpjūtį, kelia didelių abejonių. „Tada (rugpjūtį) atlikome patikrinimą vietoje ir pastebėjome, kad ne visi balsavimo biuleteniai buvo teisingai surūšiuoti, kaip pažymėta dėžėse", - sakė A.Bohmas. Be to, ne visi rinkimų pareigūnai galėjo būti apmokyti - esą dėl koronaviruso krizės.
Aptikta ir kitų ypatumų bei anomalijų. Pavyzdžiui, Berlyno Šarlotenburgo-Vilmersdorfo apygarda nepranešė preliminarių rinkimų rezultatų, bet pateikė preliminarius skaičiavimus. Praėjus keturioms dienoms po rinkimų, kai kuriose Šarlotenburgo-Vilmersdorfo rinkimų apylinkėse vis dar nebuvo rezultatų - tik „apytikriai" skaičiavimai.