Rinkimų karštinė: D.Trampas vis atsimušinėja

„Ne, aš nesu skolingas Rusijai pinigų. Tai vadinama hipoteka. Aš jums pranešiu, kam esu skolingas, kad ir kokia nedidelė suma būtų", - sakė jis ketvirtadienio vakarą per susitikimą su rinkėjais Majamyje (Floridos valstija), kurį tiesiogiai transliavo televizijos kanalas NBC. Baltųjų rūmų šeimininkas nepatikslino, iš ko jis gavo hipotekinių kreditų.

D.Trampas pakomentavo anksčiau žiniasklaidoje pasirodžiusias publikacijas, kad jo šeimos kompanija turi 421 mln. dolerių skolų. „Tie skaičiai, kuriuos jie paskelbė, neteisingi", - sakė JAV prezidentas. „Mano skolos labai, labai mažos", - akcentavo jis. „Ką reiškia tie 400 mln. dolerių, palyginti su mano aktyvais?" - pridūrė Amerikos vadovas.

D.Trampo politiniai oponentai dar nuo praėjusių JAV prezidento rinkimų reikalauja, kad jis pateiktų mokesčių deklaracijas. Baltųjų rūmų šeimininkas įvairiomis dingstimis atsisako tai padaryti.

Be to, netyla kaltinimai D.Trampui ir dėl pandemijos suvaldymo. JAV prezidentas užvakar mėgino apginti savo reakciją į COVID-19 pandemiją, jo varžovas prezidento rinkimuose Džo Baidenas (Joe Biden) savo ruožtu apkaltino jį „nieko nedarius", kad koronaviruso plitimas būtų sustabdytas.

Konkuruojančios televizijos tuo pačiu metu transliavo kandidatų į prezidentus D.Trampo ir Dž.Baideno pasisakymus.
Dž.Baidenas mėgino išsamiai atsakinėti į rinkėjų klausimus, o D.Trampas pateikė savo kaip prezidento veiksmus ginančią ugningą kalbą.

D.Trampas, jeigu tikėtume apklausų rezultatais, šiuo metu nuo savo varžovo lapkričio 3 d. vyksiančiuose rinkimuose atsilieka gana smarkiai. Jam koją kiša ir tai, kad koronavirusas jau nusinešė daugiau nei 217 tūkst. amerikiečių gyvybių.

„Artėjame prie pandemijos pabaigos", - teigė D.Trampas. Nors naujų COVID-19 atvejų skaičius JAV ir toliau auga.

Dž.Baidenas apkaltino D.Trampą nesiimant veiksmų.

Žvilgsnis iš Kanados

Vis mažiau kanadiečių laiko JAV draugiška šalimi, analogiška tendencija būdinga ir jų požiūriui į Rusiją bei Kiniją. Tai rodo užvakar paskelbti apklausos, kurią surengė tyrimų organizacija „Environics Institute" ir Otavos universitetas, rezultatai.

„Kanadiečių nuomonė gerokai pasikeitė - ir labiau neigiama linkme - tiek apie Jungtines Valstijas, mūsų artimiausią sąjungininkę, tiek apie Kiniją ir Rusiją", - pažymi tyrimo autoriai.

Šiuo metu JAV draugiška šalimi laiko tik 60 proc. apklaustųjų, o 11 proc. mano, kad Jungtinės Valstijos yra Kanados priešas. 2013 m. šie rodikliai sudarė atitinkamai 89 proc. ir 1 proc.

„Analogiška tendencija pastebima ir Rusijos atžvilgiu. 2013 metais ją draugiška šalimi laikė 33 proc. kanadiečių, o šiandien - 18 proc. Kartu išaugo skaičius tų, kurie žiūri į Rusiją kaip į priešą - nuo 10 proc. (2013 m.) iki 33 proc. (2020 m.)", - sakoma sociologų pranešime.

Pasikeitė kanadiečių požiūris ir į Kiniją: 2013 m. 49 proc. respondentų laikė ją draugiška šalimi, o dabar tokios nuomonės yra 25 proc. Kanados gyventojų. Nuo 7 proc. iki 34 proc. padidėjo skaičius tų kanadiečių, kurie mano, kad Kinija yra jų šalies priešas.

Svarbiausiais Kanados sąjungininkais šiuo metu jos gyventojai laiko Didžiąją Britaniją (89 proc.), Prancūziją (81 proc.), Vokietiją (77 proc.) ir Japoniją (69 proc.).

Tyrimo autoriai sieja tokius pokyčius Kanados visuomenėje su politika. Pavyzdžiui, kanadiečių nuomonė apie JAV smarkiai pablogėjo atėjus į valdžią Donaldui Trampui. Lapkričio 3 d. vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose dabartinį Baltųjų rūmų šeimininką paremtų tik 15 proc. kanadiečių, o už Demokratų partijos kandidatą Dž.Baideną balsuotų 67 proc.

Tokio negatyvaus požiūrio į kaimyninę šalį, laikomą svarbiausia Kanados sąjungininke, nebuvo per visą tokių viešosios nuomonės tyrimų, pradėtų 1982 m., istoriją.

Apklausa buvo surengta rugsėjo 8-23 dienomis, joje dalyvavo 2 tūkst. žmonių.