(16)Rinkikų kolegija oficialiai patvirtino Džo Baideną (Joe Biden) naujuoju JAV prezidentu ir įtvirtino jo pergalę prieš Donaldą Trampą (Donald Trump), taip iš esmės panaikindama bet kokias galimybes kadenciją baigiančiam prezidentui ginčyti rinkimų rezultatus. Tačiau susipriešinimas bei įtampa JAV visuomenėje niekur nedingo.
7 nuotr.
Savo balsus atidavę rinkikai suteikė Dž.Baidenui daugiau kaip 270 balsų ir atvėrė jam kelią pradėti JAV prezidento kadenciją jau sausio 20 d.
Rinkikų kolegijos procesas, kuomet pagal rinkėjų valią yra tvirtinamas JAV prezidento rinkimų nugalėtojas, yra tik formalumas, tačiau jis sulaukė daugiau dėmesio, nes D.Trampas kategoriškai atsisakė pripažinti pralaimėjimą, teigdamas, jog rezultatai buvo suklastoti demokratų kandidato naudai.
„Demokratija nugalėjo. Mes, žmonės, balsavome... Mūsų rinkimų sąžiningumas išlieka tvirtas. Dabar laikas versti puslapį, susivienyti, išgyti. Aš būsiu visų amerikiečių prezidentas", - po Rinkikų kolegijos balsavimo nuolat kosėdamas pasakojo Dž.Baidenas.
Dž.Baidenas mėgino griežtai pakritikuoti respublikonus ir tiesiogiai D.Trampą dėl jų atsisakymo pripažinti rinkimų rezultatus. „Tai yra anksčiau neregėto ekstremalumo pozicija. Pozicija, kuria buvo atsisakyta gerbti žmonių valią, atsisakyta gerbti teisės viršenybę, atsisakyta gerbti mūsų Konstituciją", - savo kalboje sakė Dž.Baidenas, tačiau ši tirada skambėjo ne itin įtikinamai - matyt, ir pats Dž.Baidenas nėra iki galo tikras rinkimų skaidrumu.
Dž.Baidenas netrukus nukreipė kalbą kita linkme ir puolė liaupsinti rinkėjus už rekordiškai aktyvų balsavimą, nepaisant nerimo dėl COVID-19 ir „didžiulio politinio spaudimo, verbalinių patyčių ir net grasinimų fiziniu smurtu". Nors jokių įrodymų šiems teiginiams nepateikė.
„Demokratijos liepsną mūsų tauta uždegė seniai. Dabar žinome, kad niekas, net pandemija ar piktnaudžiavimas valdžia, negali jos užgesinti. Nuoširdžiai tikiuosi, kad niekada daugiau mums nebus taip grasinama ar iš mūsų tyčiojamasi, kaip per šiuos rinkimus", - aiškino Dž.Baidenas, kažkodėl pamiršdamas Amerikos gatvėse siautėjusias „Black Lives Matter" bei teroristinės organizacijos „Antifa" gaujas, kurios terorizavo tikruosius amerikiečius ir atvirai agitavo už Dž.Baideną.
Situaciją komentuoja politologas Vadimas VOLOVOJUS:
Daugelis ekspertų atkreipia dėmesį, kad Amerikoje visuomenės susipriešinimas niekur nedings. Kitaip tariant, po to, kai JAV Aukščiausiasis Teismas atmetė Teksaso ir dar 20 valstijų ieškinį, o Rinkikų kolegija išrinko Džo Baideną prezidentu, Donaldas Trampas tarsi prarado šansus antrajai kadencijai, tačiau visas sukauptas pyktis ir nepasitenkinimas persikels į gatves.
Daugelis šią situaciją lygina su 2000 metų prezidento rinkimais, kai Džordžas Bušas (George Bush) tik per plauką laimėjo rinkimus prieš Alą Gorą (Al Gor). Tačiau ten kova, nors ir buvo įtempta, bet visuomenėje nebuvo tokios priešpriešos, tokio milžiniško susiskaldymo. O šiuo atveju situacija yra radikaliai skirtinga: visuomenės susipriešinimas niekur nedings ir tai netgi parodo elementarios apklausos, kurios sako, jog daugiau nei 70 proc. už D.Trampą balsavusių žmonių yra įsitikinę, jog juos apgavo. Kaip Grinčas pavogė Kalėdas, taip Baidenas pavogė rinkimus, mano jie. O jeigu žmonės taip mano, akivaizdu, kad jokio susitaikymo negali būti.
Yra ir kita grėsmė. Demokratai pergalei pasiekti panaudojo „Black Lives Matter" judėjimą, „Antifa" grupuotes ir kitą panašią gatvės publiką. Gatvė tuo metu jiems padėjo, tačiau vėl atgal sukišti džiną į butelį nėra lengva. Kitaip tariant, greta vyraujančio visuomenės susiskaldymo ir susipriešinimo egzistuoja sunkiai kontroliuojami gatvės judėjimai - akivaizdu, jog juodaodžiai ir kitokie save laikantys „mažumomis" po kurio laiko paklaus valdžios: o kas mums už tai? Aš nesu tikras, kad demokratai dabar jiems pradės dalinti kažkokias gėrybes... Kitaip tariant, priešrinkiminiu laikotarpiu buvo pakasta labai daug lėto veikimo minų ir kitokių bombų, kurios gali bet kada sprogti. Bet kuriuo atveju, nėra jokių prielaidų manyti, kad Amerikoje tuojau visi nurims ir padėtis normalizuosis.
Lieka ir daug neaiškumų dėl būsimosios JAV užsienio politikos, kas mums yra aktualu. Antai Dž.Baidenas pasakė, kad „Amerika grįžta". O ką tai reiškia? Kur ji grįžta? Kaip klostysis JAV santykiai su Kinija? D.Trampo laikais Kinija Amerikai buvo akivaizdi priešininkė, tačiau dabar kalbama, jog Dž.Baideno sūnus turi ten įvairių interesų ir prekybinis karas turėtų nurimti. Tačiau JAV viduje Kinijos, kaip mirtino priešo, įvaizdis jau įgavo sisteminį pobūdį ir didžioji dalis JAV elito mano, kad su Kinija negalima susitaikyti...
Jeigu Kinija lieka JAV priešu, vadinasi, ji turės tapti priešu ir Europai? Nes Amerika bet kokiu atveju spaus europiečius, kad šie iš savo rinkų išstumtų kinus. Lietuva, žinoma, viskam pritars, bet atsiras klausimų, kurie nebus tokie vienareikšmiški. Pavyzdžiui, kokie apskritai bus JAV ir ES santykiai? Ar toliau bus taikomos prekybinės sankcijos? O kaip bus su dujotiekiu „Nord Stream 2", kuriam aktyviai priešinasi Amerika ir kuris itin svarbus Vokietijos pramonininkams? Dž.Baidenas nieko apie tai nekalbėjo ir nežadėjo, kad nestabdys vamzdžio statybų... Ir ką reiškia „Amerika grįžta", jeigu net Venesueloje nesugebėjo nuversti Nikolo Maduro? Taigi, išlieka daug nežinomųjų visose srityse. Visi laukia, kas bus toliau, ką Amerika deklaruos ir ką konkrečiai darys.
