Ir iki šiol „Vieningoji Rusija" turėjo absoliučią daugumą parlamente. Dabar ši politinė jėga gaus 120 mandatų pagal partijos sąrašą ir dar 195 - vienmandatėse apygardose. Taigi 450-yje vietų parlamente turėtų dirbti iš viso 315 jos narių.

Antrieji rinkimuose liko komunistai, surinkę 21,5 proc. balsų. Ultranacionalisto Vladimiro Žirinovskio Liberalų demokratų partija (LDPR), anot balsavusių rinkėjų apklausų rezultatų, gavo 8,1 proc. rinkėjų pasitikėjimą, „Teisinga Rusija" - 7,6 proc. Šios laikomos sistemai ištikimomis partijomis. Penkių procentų barjerą įveikė ir partija „Nauji žmonės". Pirmaisiais duomenimis, ji surinko apie 6 proc. balsų.

Aplink Kremliaus kritiką A.Navalną susibūrusiai opozicijai nebuvo leista dalyvauti rinkimuose, kurie pirmą kartą vyko tris dienas. Likus kelioms valandoms iki balsavimo pabaigos nurodyta, kad rinkėjų aktyvumas siekė 45 proc.

Balsavimo teisę rinkimuose turėjo 110 mln. Rusijos piliečių. Mandatų Dūmoje siekė 14 partijų. Rinkimus temdė šimtai skundų dėl klastojamų rinkimų. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, gauta 750 skundų. Rimtų pažeidimų esą nebuvo.

Rinkimai buvo laikomi svarbiu išbandymu prezidentui Vladimirui Putinui ir jo politikai. Daugelis žmonių Rusijoje, anot apklausų, nepatenkinti padėtimi dėl mažėjančių algų ir smarkiai augančių kainų.

„Vieningosios Rusijos" šalininkai vakare Maskvoje, nepaisant lietaus, šventė pergalę. „Mes esame V.Putino komanda", - skandavo Kremliui ištikimi aktyvistai. Partijos funkcionieriai pabrėžė, kad V.Putino kursas bus tęsiamas. Rinkimų baigtis yra „šventinė diena", sakė Maskvos meras Sergejus Sobianinas.

Nepriklausomi organizacijos „Golos" stebėtojai visoje šalyje fiksavo tūkstančius pažeidimų, juos įrodydami nuotraukomis ir vaizdo įrašais. „Golos" ekspertas Andrejus Buzinas jų mastą vadino „reikšmingu" - ypač V. Putino gimtajame Sankt Peterburge.

Pasak „Golos" ataskaitos, ypač paplitęs buvo masinis uniformuotų žmonių atvykimas balsuoti, o tai leidžia manyti, kad vyriausybė sutelkė visus valstybės tarnautojus, siekdama užtikrinti valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija" pergalę.

Buvo gauta pranešimų apie kelis kartus balsavusius žmones, taip pat buvo dešimtys pranešimų apie balsavimo biuletenių klastojimo atvejus. „Tai buvo siaubinga diena. Purvina ir nemaloni", - „Twitter" tinkle rašė Sankt Peterburgo vietos politikė Irina Fatjanova.

Centrinė rinkimų komisija paskelbė, kad skundai bus tiriami. Iki sekmadienio vakaro esą anuliuota per 8500 balsavimo biuletenių. Pasak komisijos vadovės Elos Pamfilovos, patvirtinta 12 atvejų, kai balsavimo biuleteniai pluoštais buvo kišami į balsadėžes. Ir komunistai, kurie dėl nepasitenkinimo Kremliaus politika tikėjosi pagerinti savo pozicijas, kritikavo daugybę pažeidimų. Jie paskelbė apie protestus.

Rusijoje buvo renkami ir regionų bei miestų parlamentai. Per iš viso daugiau kaip 4400 rinkimų buvo išdalyta daugiau kaip 31 tūkst. mandatų.

Už R.Kadyrovą balsavo visi...

Rusijos Čečėnijos Respublikos lyderis Ramzanas Kadyrovas šį savaitgalį vykusiuose parlamento rinkimuose esą surinko daugiau kaip 99 proc. regiono rinkėjų balsų, vakar pranešė valstybinė žiniasklaida.

R.Kadyrovas, buvęs karo vadas ir prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, valdo šį daugiausia musulmonų gyvenamą regioną jau daugiau kaip dešimtmetį ir yra sukūręs savo asmenybės kultą.

Suskaičiavus kiek daugiau nei pusę rinkėjų balsų, „RIA Novosti" naujienų agentūros duomenimis, R.Kadyrovas surinko 99,6 proc. balsų, o opozija juokavo, kad jeigu balsus tektų perskaičiuoti, paaiškėtų, jog už diktatorių balsavo net seniai mirę „rinkėjai"...

R.Kadyrovas tradiciškai laimi labai daug balsų nestabiliame Šiaurės Kaukazo regione. 2016 metų parlamento rinkimuose jis neva surinko 97,9 proc. balsų.

Jo režimas kaltinamas žmogaus teisių pažeidimais, tarp jų nužudymais be teismo.

Šį mėnesį Čečėnijos pareigūnai pažadėjo tūkstančius dolerių dailininkui, kuris sukurs geriausią R.Kadyrovo, laikomo svarbiu Rusijos politinio gyvenimo veikėju, portretą.

44 metų R.Kadyrovas į valdžią Čečėnijoje atėjo po to, kai 2004 metais buvo nužudytas jo tėvas Achmatas - sukilėlių lyderis, tapęs Kremliaus sąjungininku, vadovavęs autonominei respublikai po dviejų karų tarp Rusijos pajėgų ir separatistų, vykusių dešimtajame dešimtmetyje ir šio amžiaus pradžioje. Šie du karai sukėlė emigracijos bangą, daug čečėnų išvyko į Vakarų Europą.

Nori tirti sukčiavimą

Įtarimai apie galimą sukčiavimą Rusijos parlamento rinkimuose turi būti vertinami rimtai ir išsamiai ištirti, vakar teigė Vokietijos vyriausybės atstovas.

„Esama rinkimų stebėtojų, Rusijos opozicijos narių kaltinimų, jie kalba apie masinius neatitikimus, - reporteriams Berlyne sakė atstovas Štefenas Zeibertas (Steffen Seibert). - Jie turi būti vertinami rimtai ir išaiškinti."

Prieš šį savaitgalį vykusį balsavimą šalyje buvo susidorota su prezidento Vladimiro Putino kritikais, o apklausos rodė, kad „Vieningoji Rusija" populiarumas yra istorinėse žemumose. Nepaisant to, partija vis vien iškovojo du trečdalius vietų Valstybės Dūmoje (žemuosiuose parlamento rūmuose), o jos generalinės tarybos sekretorius Andrejus Turčiakas pareiškė, kad tai buvo „įtikinama ir skaidri pergalė."

Maskvos ir Berlyno santykiai pastaraisiais mėnesiais pablogėjo, daugiausiai dėl įtariamų šnipinėjimo atvejų, Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apnuodijimo ir įkalinimo bei pakartotinių kibernetinių atakų prieš sąjungininkes Vakaruose.

Vakarai yra apkaltinę Rusijos vyriausybę 2020 m. rugpjūtį apnuodijus A.Navalną nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok", tačiau Kremlius tai neigia. A.Navalnas po apnuodijimo buvo gydomas Berlyne, o po kelių mėnesių grįžo į Maskvą. Vos po nusileidimo oro uoste jis buvo sulaikytas ir neilgai trukus įkalintas. Vakarai paskui ne kartą reikalavo jį paleisti.

Dvišalę įtampą paaštrino tai, kad Vokietijos vyriausybė anksčiau šį mėnesį apkaltino Rusijos programišius įvykdžius kibernetinių atakų prieš šalies įstatymų leidėjus, prieš vėliau šį mėnesį ten vyksiančius parlamento rinkimus.