respublika.lt

Rezoliucija už „revoliuciją"

visas tekstas

(0)
Publikuota: 2020 rugsėjo 27 14:30:22, Ferdinandas KAUZONAS
×
nuotr. 9 nuotr.
Aš kažkaip nepastebėjau ir neišgirdau, kad prieš Lukašenką ir jo režimą protestuojanti ir jį lauk vejanti Baltarusija keltų balsą prieš... Rusiją. EPA-Eltos nuotr.

Jau revoliucija, jau nebe ar dar ne?..

 

Tai nacionalinė revoliucija! Žmonės, kurie išeina į mitingus, demonstracijas, nacionalines eisenas - visi jie neša nacionalines baltas-raudonas-baltas vėliavas. O tos nedidelės grupelės, režimo mobilizuotos grasinimais ir pinigais, neša Tarybų Baltarusijos vėliavas. Tai Lukašenkos vėliava. Jis ją įteisino tada, kai šalis iš tiesų dar turėjo baltą-raudoną-baltą nacionalinę vėliavą. Tai šiandien labai simboliška - šalis nori, jau bando atsisakyti nuo tarybinės praeities, prie kurios Lukašenka juos laiko pririšęs...

Tai ne mano žodžiai. Juos prieš gerą mėnesį iškilmingai ištarė į Kijevą atvykęs buvęs prezidento Putino patarėjas Andrejus Ilarionovas, duodamas interviu vienam populiariausių Ukrainos, o gal ir viso rusakalbio pasaulio televizijos žurnalistų Dmitrijui Gordonui.

Ką tik cituotas įtaigus jo samprotavimas „Baltarusijos revoliucijos" tema mane apstulbino. Kažkoks vidinis balsas ėmė irgi įtaigiai man sufleruoti, kad vien tik protestuojančiųjų lozungai ir šūkavimai „uchodi!" - tai vis dėlto dar ne revoliucija. Net po to, kai mitinguose ir eisenose atsirado papildų „nadojelo" ir „tribunal" - man, o gal ir revoliucijai, dar kažko negana.

Matyt, A.Ilarionovas bus pajutęs, kad tokių, kam „dar negana", gali rastis daugiau, tad visai netrukus po pirmojo jo pokalbio su Gordonu įvyko antrasis ir jame jis, tarsi norėdamas pasotinti tuos, „kuriems negana", jau teigė, kad baltarusių revoliucija aiškiai suformulavo reikalavimus - nuo Lukašenkos atsistatydinimo ir represijų nutraukimo iki besąlyginio politinio režimo pakeitimo, t.y. perėjimo iš žiauraus autoritarinio režimo prie demokratijos.

Apie „uchodi" girdėjome visi, tačiau bent jau man net užuominos apie perėjimą prie demokratijos protestuotojų skandavimuose lyg ir neteko nei girdėti, nei jų rankose laikomų išrašytų reikalavimų „asortimente" regėti. Gal sakau, ir Ilarionovui neteko, nes toliau šnekėdamasis su Gordonu jis lyg ir ima amortizuoti ką tik cituotą teiginį:„Tokių atvirai skelbiamų tezių nėra, tačiau visiškai akivaizdu, kad tai baltarusių reikalavimai..."

Kadangi viename iš pokalbių su Gordonu buvo prisiminta TSRS byrėjimo pradžia ir Ilarionovas nurodė net tikslią tos pradžios datą - 1990-ųjų kovo 11-ąją, - leisiu sau drįst jį papildyti. Bent jau mūsų Tauta ir jos „dainuojanti revoliucija" žinojo, ko siekia ir kas jas veda - šimtais tūkstančių balsų skandavo savo revoliucijos iniciatorių ir vadovų pavardes. O Baltarusijos protestuotojai?.. Ryžtuosi manyti, kad jie savo vadovų net nežino. Ir, ko gero, niekas tiksliai nežino. Nebent Lukašenka - jis gal ir jaučia. Bet Putinas, manau, „jaučia" kur kas tiksliau. O gal ir žino. Ir gal net... Daugtaškį palieku skaitytojo improvizacijai - tebūnie jam tai nedidelė proto mankštelė. O pramankštintas protas labai pravers artėjančiuose Seimo rinkimuose - lengviau orientuosis ir nepasiklys rinkimų biuleteniuose radęs meniu su tokia „patiekalų" gausa. Nepasimankštinęs gali visai ne tą „patiekalą" pasirinkti, o tai gali skaudžiai atsirūgti ir jam, ir Lietuvai.

Tai, galų gale, Baltarusijoje vykstantys politiniai protestai ir maištavimai - jau revoliucija ar dar ne?.. Manydamas, kad dar ne, vis prisimenu žinomą TSRS politiką Anatolijų Lukjanovą ir prieš keliolika metų per televiziją jo ištartą frazę:

„Мятеж не может кончиться удачей - В противном случае его зовут иначе" („Maištui nelemta baigtis sėkme - priešingu atveju, jis vadinamas kitaip")

Tai Samuilo Maršako iš anglų kalbos išversta epigrama, o jos autorius britų poetas Džonas Haringtonas (John Harington). Ir žinote, kada jis tai padarė? Ogi prieš 4... šimtmečius! Įsivaizduojate, jau tuomet jis suvokė, kad kol esminis politinis virsmas dar neįvykęs, kaip šiandienėje Baltarusijoje, tai tėra protesto akcijos, maištas, pučas.

Taigi „formulę" sukūrė britas. Bet rusas Lukjanovas, paskutinis TSRS Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, tik įrodė, kad formulė itin teisinga, nepaneigiama. Jis tai pajuto dvasia ir kūnu, beveik pusantrų metų sėdėdamas už grotų po 1991 m. rugpjūčio 19-22 d. nesėkmingo pučo, kurio tikslas buvo nuversti Gorbačiovą. O jis, Lukjanovas, buvo vienas pučo organizatorių ir vadovų. Taigi, revoliucionieriumi jis taip ir netapo... Užtat pats puikiai suvokė, o man savo likimu, it antspaudu, patvirtino brito „formulės" esmę, prasmę ir tiesą.

Na, o jeigu sukilusiems baltarusiams, juolab jiems visai nežinant atėjus į talką, pvz., Putinui, kuriam Lukašenka, manau, jau irgi įkyrėjęs, vis dėlto pavyktų „batkos" atsikratyti?.. Na, ir kas - tai nebūtų joks virsmas. Ir jokia revoliucija. Pamenu, kai 1964 m. Tarybų Sąjunga savo sukilusios kompartijos pastangomis „atsikratė" irgi įkyrėjusio Nikitos Chruščiovo, aš, visai dar jaunas dzūkelis, „sukūriau" tokios „revoliucijos" formulę. Ir net sueiliavau: „Krito Nikita, bet gavom kitą"...

Gal, sakau, manąją formulę kaimynai baltarusiai lengviau suvoktų. Ir Lietuva - taip pat. Nes dabar visa jos žiniasklaida, it jūra, mirga Baltarusijos revoliucijomis.

Ar „LRS-91" apgins Baltarusiją nuo Rusijos?

Visi mūsų skaitytojai puikiai žino, kad LRS - tai Lietuvos Respublikos Seimas. Bet kai „LRS" atsiranda tarp kabučių ir tarp Rusijos ir Baltarusijos, gali kilti visai pagrįstas klausimas: kokia čia dar pasaulio galybė atsirado, kad nepabijojo ir stojo ginti vargšės Baltarusijos nuo grobuonės Rusijos? Nuraminsiu tuos, kuriems šis klausimas galėjo kilti - jokios galybės neatsirado. LRS - tai mūsiškis Seimas, iškėlęs mus, Lietuvą, net aukščiau nei mus buvo iškėlęs krepšinis. Nuo rugsėjos 10-osios mes ir Lietuva - pasaulio lyderiai. Tądien LRS savo posėdyje vienbalsiai (iš 91 Seimo nario „už" balsavo 91) priėmė rezoliuciją „Dėl neteisėtos ir primetamos Rusijos sąjungos Baltarusijai".

Rezoliucijoje, be kita ko, „LRS-91" ragina tarptautinę bendruomenę vertinti bet kokius Lukašenkos veiksmus, kuriais siekiama „sudaryti su Rusija baltarusių tautos suverenitetą apribojančius naujus tarptautinius susitarimus, kaip nusikaltimą savo tautai ir kaip niekinius, tarptautinės bendruomenės nepripažįstamus - de facto šalies aneksiją"...

Bet, gerbiamasai „LRS-91", pirmiausia, aš kažkaip nepastebėjau ir neišgirdau, kad prieš Lukašenką ir jo režimą protestuojanti ir jį lauk vejanti Baltarusija keltų balsą prieš... Rusiją. Tai gal kuris iš protestuotojų, pvz., Lukašenkos ištremtas į Lietuvą, atėjo į mūsų LRS ir kažkurį vieną iš 91 tyliai ir kažkurio vieno, paprašė: „Klausyk, mielas kaimyne, jaučiu, kad Putinas mūsų nepaleis... Pagelbėk mums."

Bet jeigu nesikreipė nė vienas, tai ar nebus Lietuva ir vėl įkliuvusi bei apkaltinta, kad kišasi į svetimų valstybių vidaus reikalus? Ir dar šiame kišimosi reikale siekia lyderystės! Beje, šios mūsų lyderystės siekis, svarstant rezoliucijos projektą, su entuziazmu prasiveržė iš ne vieno posėdyje kalbėjusiojo lūpų.

O antra, esu įsitikinęs, kad bent jau dauguma iš „LRS-91", ypač senbuviai ir „amžinieji", puikiai suvokia, kad jokia papildoma aneksija Baltarusijai negresia. Ir kad ji drauge su Rusija - paskutiniai TSRS mohikanai, finalinis buvusios tarybinės imperijos byrėjimo, pradėto mūsų Kovo 11-ąją, etapas. Kiek jis užtruks - ne man žinoti. Ir ne „LRS-91" valioje tą etapą paveikti.

„Baltarusijos teritorijoje strateginiais objektais, kurie buvo statomi tarybmečiu, toliau naudojasi Rusija. Ir jie Rusijai yra ne mažiau svarbūs už Sevastopolio karinio laivyno bazę - nė viena kapeika ne mažiau. Tai „Antėj" (prie Vileikos) - Rusijos karinio laivyno Vyriausiojo štabo ryšių valdymo centras, užtikrinantis ryšį su karo laivais ir atominiais povandeniniais laivais, budinčiais Atlanto, Indijos ir Ramiajame vandenyne - daugiau nei už 10 tūkst. km."

Šiuos žodžius per „Telegram" kanalą „Armageddonyč" prieš kelias savaites išsakė Jevgenijus Satanovskis, Rusijos ekonomistas, mokslininkas, profesorius, vienas pagrindinių Artimųjų Rytų politikos ir ekonomikos ekspertų, 2001-2004 m. buvęs Rusijos žydų kongreso trečiasis prezidentas. Beje, cituotame Rusijos žydų „eksprezidento" tekste „pariebinau" strateginio objekto „Antėj" palyginimą su Sevastopolio karinio laivyno baze. Kodėl?..

Į savo klausimą atsakysiu to paties Satanovskio klausimu, trenktu tiesiai į kaktas beveik pusei milijono žiūrovų, kurie, vieni tikriausiai išsigandę, o kiti džiūgaudami klausė ir žiūrėjo į jo rūsčias grimasas per „Youtube": „Vaikinai, ir jūs manote, mes atsisakysime to, kas pridengia mūsų šalį nuo JAV branduolinio bombardavimo?".

O kur Sevastopolis? O Sevastopolis yra Kryme... Tai gal, sakau, ne vien dėl puikių puikutėlių Juodosios jūros paplūdimių, išsirikiavusių kiparisų ar tariamos istorinės tiesos Krymą Rusija nuo Ukrainos atriekė...

Tai gal ir Satanovskis teisus, davęs mums ženklą suabejoti, kad Putinas vien iš meilės Lukašenkai taip tvirtai priglaudęs Baltarusiją laiko... Bent jau iš Putino ir Lukašenkos pozų, kurias juodu ką tik ryškiai demonstravo Sočyje, galima nujausti, kad tikros meilės ten nėra, o tikroji revoliucija į Baltarusiją užsuks dar negreit... Jeigu, žinoma, apskritai užsuks.

Epilogas

Sviatlana Cichanouskaja, visai neseniai duodama interviu Rusijos verslo kanalui RBK, kaip išgalėdama lankstėsi:

„Prieš mėnesį ponas Lukašenka kaltino mus, kad mums vadovauja iš Rusijos. Kad pas mus pastebimos Kremliaus rankos. Dabar šis žmogus 180 laipsnių pakeitė nuomonę. Jau atseit tai daro Amerika... Ir kas ten dar tie „kuklovodai" (lėlininkai - F.K.)... Lietuva, Lenkija... Dar Ukraina... Jūs suprantate, kad vis dėlto Vladimiras Putinas - išmintingas vadovas. Jis suvokia, kad viskas, kas kalbama - tai vieno žmogaus fantazija. /.../ Mes niekada nebuvome atsukę nugaros Rusijai. Turiu galvoje baltarusių tautą. Mes draugiškos valstybės, mes norime tokiomis ir išlikti. /.../ Kas šiandien svarbiausia Baltarusijai? Ogi tai, kad šis konfliktas - mūsų vidaus reikalas. Ir mes prašome užsienio valstybių nesikišti į mūsų vidaus reikalus. Be kitų valstybių kišimosi mūsų klausimai spręstųsi kur kas greičiau."

Tegyvuoja baltarusių revoliucija! Uraaa! Tegyvuoja išmintingieji Lietuvos politikai - „kuklovodai" ir „LRS-91", iš paskutinių besistengiantys išlaikyti kišimosi į Baltarusijos vidaus reikalus lyderystę!

P.S. Aš tos kaimynų revoliucijos nesulauksiu. O Lietuva gali sulaukti. Ir dėl to jau šiandien man labai neramu... Bet apie tai su skaitytojais pasišnekėsiu kitąsyk.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s